METŲ TVARIAUSIAS:

Net ir panaudoti daiktai yra gražūs ir tinkami antriniam naudojimui. Iš senų drabužių, vaisių kauliukų, ledų pagaliukų, kartono, augalų likučių, senų pupelių ir plastikinių indelių kuria įvairias dekoracijas.

„Naudoju senus žurnalus, panaudotas  įvairaus dydžio dėžes, plastikinius augalų vazonėlius, akmenis.  Atnaujinu gražindamas plastikinius vazonėlius augalams sodinti, klijuodamas ant jų rinktus akmenis gamtoje. Man tai svarbu, nes myliu ir tausoju gamtą, noriu, kad ji būtų mažiau teršiama.“

„Labai mėgstu kūrybiškus darbus, o ypač smagu, kad galiu panaudoti jau nebereikalingus siūlus, dirbtinius kailius, senas sagas, nereikalingą popierių ir kitus senus daiktus – medžiagas, iš kurių galima pagaminti įvairius gyvūnėlius, žaisliukus. Jie pradžiugina mano artimuosius, draugus, mėgstu juos dovanoti vaikams.“

„26-erius metus aktyviai dalyvauju MČTAU (Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto) veikloje, buvau prorektorė, istorijos fakulteto dekanė, jau 10 metų vadovauju tautodailės fakultetui. Tai mano įdomiausias užsiėmimas, tarsi širdies vedamas. Per šiuos metus su fakulteto kolegėmis įsisavinome daugiau nei 30-ies įvairių tautodailės gaminių technologijas, mėgstu skiautinius kurti, kryželiu siuvinėti, siuvinėti juostelėmis, tapyti.

Pati stengiuosi gyventi ir vartoti tvariai. Daug dėmesio skiriu rūbų dėvėjimui – kiek panešiotų neišmetu, o suderinus pagaminu kitus, daug panaudoju skiautinių gamyboje. Taip pat ir ruošiant maistą – stengiuosi pirkti nedaug, kad neliktų nepanaudoto, o atliekas sunaudoju sode, kompostuoju.

Tvarumas – tai ne mada, o gebėjimas santykinai tęstis įvairiuose gyvenimo srityse. Su tvarumu aš tampu ne tik vartotoja, bet  ir sąmoningai duodu atgal kažką, kas padeda tam ciklui suktis ratu.“

„Man gražiausias metų laikas ruduo. Gal todėl, kad esu gimusi spalį, kai lapai nusidažo pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Esu gimusi, augusi kaime ir nuo vaikystės labai myliu gėles bei įvairius augalus. Galbūt šį pomėgį paveldėjau iš mamos, kuri daug įvairiausių gėlių darželyje augindavo. O iš savo tėtės paveldėjau atjautą, rūpestį, nuoširdumą ir meilę žmonėms.
Laikau save nenustygstančia, aktyvia senjore, nemėgstu veltui švaistyti laiko, stengiuosi kiekvieną gyvenimo akimirką įprasminti. Kadangi nuo vaikystės esu „gėlių mergaitė“, tad ir šiandien kuriu įvairiausias puokštes iš gėlių, rudeninių lapų ir kitų gamtos gėrybių.

Man svarbu būti visuomenės dalimi, kurioje galiu gyventi taupiai. Mėgstu turimus daiktus visada rūšiuoti ir panaudoti antrą kartą arba perdirbti į naujus gaminius. Skatinu ne tik šeimos narius gyventi tvariai, bet ir draugus, kaimynus.

Lankau Marijampolės senjorų ir neįgaliųjų dienos centrą „Židinys“, kur mokomės gyventi tvariai ir perdirbti senus daiktus į naujus gaminius, kuriais galime pasipuošti namus. Gaminu įvairius rankdarbius iš panaudotų karoliukų, audinių, plastikinių butelių, kamštelių, nuotraukų rėmelių. Kuriu įvairius paveikslus iš gėlių – tai dar vienas neseniai atrastas mano hobis. Daiktų prikėlimas antram gyvenimui ne tik keičia mūsų pasaulį, bet ir visą planetą. Planeta tampa tvaresnė dabar ir liks tokia ateities kartoms.“

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Mažeikių rajono filialo narei, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Mažeikių rajono bendrijos narei, Klubo „Mano namai“ dalyvei Irena Meižienei veiklos niekada netrūksta. Ji aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, prisideda prie jų organizavimo ir vedimo. Moteris aktyvi užimtumo veiklų dalyvė, dalyvauja savo kūrybos rankdarbių parodose (siuvinėja, mezga, lanksto iš popieriaus, siuva, kuria kompozicijas iš gamtinių medžiagų), rašo eilėraščius. Dėl silpstančios regos kartais tenka atsisakyti kūrybinių sumanymų, tačiau šmaikštumo, energijos ir geros nuotaikos jai niekada nepritrūksta.
2020 m. Irenai Meižienei įteikta Mažeikių rajono savivaldybės nominacija „2019 metų kūrėjas“.
Irena dėmesinga paprastam žmogui, niekada neatsisako padėti kitiems. Yra žodžio žmogus, kurio visada laikosi. Jos gyvenimo credo – „Būk matomas, matyk kitus“. Ėjimas į žmones, buvimas su jais, kūrybinė saviraiška įkvepia geriems ir prasmingiems darbams.

Ričardas labai myli gamtą, ne tik daug keliauja, bet ir rūpinasi aplinka. Jis savo gyvenime vadovaujasi tvarumo idėjomis ir stengiasi nešvaistyti. Kaip pats sako, nuo mažumės mokėjo gyventi taupiai. Ričardas vadovauja didžiausiam Joniškio Trečiojo amžiaus fakultetui. Jame yra virš 200 klausytojų. Jis ne tik pats domisi tvarumo idėjomis, bet skatina ir studentus,. Organizuoja veiklas, išvykas, paremtas tvarumo idėjomis, dalyvauja edukacijose. Tvarumo idėjų kelionių metu laikosi ne tik pats, bet ir moko kitus. Visada akcentuoja, kaip svarbu rūpintis aplinka.

„Pasaulyje yra labai daug neatsakingų žmonių, teršiančių žemę. Svajoju, kad mano vaikai ir anūkai galėtų basi bėgioti po žalią žolę ir kvėpuoti gaiviu miško oru. Todėl labai atsakingai rūšiuoju atliekas, bėgiodama rytais surenku kažkieno išmėtytas šiukšles. Kuo mažiau įsigysime, tuo mažiau išmesime mums nereikalingų ar atsibodusių daiktų,  tuo lengviau bus kvėpuoti.“

„Siuvu iš išaugtų rūbų, gamybos atliekų. Priglaudžiu albumus su suklijuotais audinių pavyzdžiais, kai keičiamos kolekcijos. Visi šeimos rūbai pereina per mano filtrą. Žodžiu – skudurinė Onutė.“

„Pakartotinai panaudoju įvairius butelius, plastikines maisto pakuotes, kartonines dėžes, kiaušinių dėklus, senus rūbus ir viską, ką randu ir galiu pritaikyti.
Panaudotų daiktų prikėlimas antram gyvenimui yra ne tik malonus laiko praleidimas, bet ir padeda mažiau šiukšlinti ir švariau gyventi. Kad mūsų anūkams bei proanūkiams išsaugotume kuo daugiau gamtos išteklių bei prisidėtume prie švaresnio jų gyvenimo būdo auklėjimo.“