„Facebook“ ir „Instagram“ naudoja vis mažiau jaunesnių vartotojų. „Meta“ savininkams nebus lengva suburti auditoriją virtualiosios realybės (VR) srityje. „Z kartos“ tyrimo ataskaitoje, kurią pateikė Piper Sandler, teigiama, kad 50% apklaustų paauglių nėra suinteresuoti „metavisatos“ (angl. "metaverse") projektu arba neplanuoja įsigyti VR įrangos. Šiame tyrime buvo apklausta daugiau nei 7000 paauglių iš 44 skirtingų valstijų, o respondentų amžiaus vidurkis buvo 16 metų.
„Metavisata“ yra nuolatinės, internetinės, 3D visatos, jungiančios kelias skirtingas virtualias erdves, koncepcija. „Metavisata“ leis vartotojams kartu dirbti, susitikti, žaisti ir bendrauti šiose 3D erdvėse. Ją galima įsivaizduoti kaip „sekantį interneto etapą“.
Remiantis apklausa, 26% paauglių turi VR įrenginį, tačiau tik 5% jį naudoja kasdien, o 48% paauglių įrenginio savininkų jį naudoja „retai“. Tik 9% paauglių, kurie neturi VR ausinių, planuoja jas įsigyti.
Vis dėlto 68% apklaustųjų teigė, kad reguliariai žaidžia kompiuterinius žaidimus. „Meta“ tikisi, jog tokie žmonės kultivuos „metavisatos“ idėją. Praėjusių metų gruodį „Meta“ pristatė „Horizon Worlds“ – socialinę ir žaidimų VR platformą, kuri tapo integralia „metavisatos“ idėjos įgyvendinimo dalimi.
Yra daugelis faktorių, kurie nulems „Metavisatos“ koncepcijos raidą. Vienas svarbiausių iš jų – prieinamumas prie VR įrangos. Kol kas jos kainos ir techninių galimybių santykis nėra pakankamai adekvatus masiniam vartojimui. „Metavisata“ kaip konceptas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jei dauguma pasaulio žmonių turės prieigą prie šios įrangos.
„Meta“ savininkai skiria ypač daug lėšų, stengiantis tapti VR srities inovatoriais. Vis dėlto, ar yra realu tikėtis, kad vartotojai norės skirti didžiąją savo dienos dalį, devėdami „kompiuterinį šalmą“ ant savo galvos? Argi jau turima įranga (t.y. kompiuteriai, mobilieji telefonai) nepatenkina vartotojų socialinių poreikių? Ar vartotojams iš tiesų yra reikalinga „unikali“ VR patirtis?