ASMR terminas reiškia autonominę jutimo meridiano reakciją (angl. autonomous sensory meridian response). Tai potyris, kurį junta žmonės žiūrėdami tokio pobūdžio vaizdo įrašus. Daugelio jis yra apibūdinamas kaip dilgčiojimas, kuris juntamas nuo viršugalvio ir pereina per stuburą. Kiti šį potyrį apibūdina kaip ypač atpalaiduojantį bei padedantį užmigti. Iš principo ASMR peržiūrą galima įsivaizduoti kaip atpalaidavimo seansą – tai savotiška kibernetinė terapija. 2015 m. Peer atliktas mokslinis tyrimas teigė, kad ASMR gali pakelti nuotaiką ar net sumažinti patiriamą skausmą. Šios veiklos terminą 2010 m. išvedė Jennifer Allen, kuri pirmoji sukūrė grupę Facebook platformoje, siekiant suburti bendruomenę aplink tokią subkultūrą.
ASMR patyrimas itin skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Šį pojūtį gali iššaukti įvairūs aspektai - kai kurie mėgaujasi žaidimais vaidmenimis (angl. role-play), kuomet yra susikuriami personažai ir transliacijos metu „vedėja(s)“ pašnibždomis pasakoja fantastines istorijas. Kitus traukia tokio pobūdžio vaizdo įrašai, kuriuose yra atliekamos kasdienės buitinės užduotys – puodo maišymas, popieriaus čeženimas. Tretiems malonu patirti įprastų paslaugų simuliaciją – apsilankymą pas kirpėją ar gydytoją.
Skaitytojui gali iškart pasirodyti, kad šis patyrimas yra susijęs su fetišu, tačiau, nors ir yra pavienių kūrėjų, kurie specializuojasi toje srityje, žiūrovus dažniausiai domina atsipalaidavimas, o ne seksualinis pasitenkinimas. Tiesa, kaip komentavo „Gentle Whispering“ Youtube kanalo, kuris turi virš pusantro milijonų prenumeratorių, įkūrėja Marija, reikia gebėti greitai adaptuoti savo turinį vis atsinaujinančiai žiūrovų paklausai. Panašu, kad klausytis to paties maišomo puodo žiūrovui gali greitai pabosti, tad kūrėja(s) yra atsakinga(s) sumąstyti kažką naujo, kas galėtų patraukti jų dėmesį.
Turinio tematika šioje subkultūroje sparčiai kinta – vieną mėnesį viešoji erdvė yra pritvindyta vaizdo įrašų, kuriuose žmonės pjausto muilą, kitą mėnesį dominuoja vištienos valgymo vaizdo įrašai. Ne paslaptis, kad internete pasklido ir komiškų šio reiškinio parodijų – Lietuvoje sukurti ASMR vaizdo įrašai, kuriose valgoma balta mišrainė ar servelatas. Panašu, kad šie pokyčiai neturi aiškios krypties – visą turinį apima keisčiausių dar neatrastų malonumų paieškos.
Tiesa, tokia sensacijų medžioklė gali būti aiškinama iš evoliucinės biologijos perspektyvos. Shenandoah universiteto fiziologijos profesorius Craig Richard mano, kad ASMR sukeliami dilgčiojimai yra skirti padėti daugintis ir išgyventi. Jis išskiria rūpinimąsi, šnibždėjimą ir nuolatinį akių kontaktą kaip esminius ASMR patyrimo dėmenis, kurie simbolizuoja žmonių rūpinimąsi kūdikiais, arba suaugusiųjų dauginimosi partnerio paieškas. Sprendžiant moksliškai, toks aiškinimas neatsako į rimtą problemą – jei ASMR turi (ar turėjo) svarbią įtaką išgyvenimui, kodėl tik kai kurie gali patirtį šią sensaciją? Kodėl tik dabar ši problema tapo aktuali?
Dar vienas atsakymas, kuris paaiškintų tokį gausų susidomėjimą šiuo fenomenu galėtų būti toks – seansų metu žmonės vengia vienatvės. Tai ypač pritaikytina Azijoje – populiariausiuose ASMR vaizdo įrašuose ar tiesioginėse transliacijose yra vaizduojamos vienui vienos pietaujančios merginos. Žiūrovui tai leidžia išsklaidyti vienišumo jausmą, kadangi jis „įgyja“ partnerę, su kuria gali „dalintis maistu“. Žinoma, tokiu atveju net nereiktų stebėtis, kad daugiausia ASMR kūrėjų yra jaunos merginos – tūkstančiai vienišų vyriškių, nesugebančių susirasti partnerių, gali tą pojūtį bent akimirkai simuliuoti kibernetinėje erdvėje.
Iš vienos pusės, jei tokiais atvejais ASMR nesiejame su seksualumo išraiška, tai gali iššaukti saugumo, rūpesčio, tarpasmeninio sąryšio ar pasitikėjimo jausmus. Didžiąją žmonijos istorijos dalį, moterys turėjo rūpintojėlės vaidmenį. Tai gali leisti manyti, esą mūsų smegenys yra įpratusios ieškoti paguodos, ramybės ir komforto moters akiraty. Iš kitos pusės, ASMR turinio kūrėjų didžiulė disproporcija vis vien išlieka įtartina. Ar tai tėra priebėgos paieškos kibernetinėse erdvėse, ar nepadori seksualinės išraiškos forma?
Skaitytojui pačiam teks susidaryti tokios subkultūros vertinimą, tačiau aišku yra viena – socialinės izoliacijos laikais išaugęs ASMR fenomeno populiarumas priverčia užduoti platesnio masto klausimus – kaip reikėtų susidoroti su vienatve ir kokios yra tarpasmeninių santykių padorumo ribos?
