Praeitą savaitgalį Estijoje vykusiame „BESL Pro“ turnyro finale „Kvik“ atstovaujama „Akatsuki“ komanda užtikrintai 3-0 įveikė latvius „Sacramento“.
Po pergalės A.Kvakšys sutiko pasidalinti mintimis apie finalą ir ateities planais:
– Kodėl nusprendei sudalyvauti ketvirtajame „BESL Pro“ sezone?
– Tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Kol kas esu be komandos ir dariau pertrauką nuo profesionalaus „Counter-Strike“, tobulėjau individualiai. Lukas „Lukjje“ Balčiūnas mane pakvietė į savo vienkartinę „BESL Pro“ komandą. Kadangi sutapo laikai, susidarė tinkamos aplinkybės man sudalyvauti.
– Minėjai, kad esi be komandos. Kaip dabar leidi laisvą laiką? Ar stengiesi daugiau pailsėti ir atgauti jėgas, ar naudoji šį laikotarpį toliau tobulinti savo individualius sugebėjimus?
– Iš pradžių norėjau pailsėti nuo visko. Daugiau negu dvejus metus pastoviai keliaudavau, žaisdavau turnyruose ir tikrai atsirado nuovargis. Apėmė toks jausmas, kad žaidimas šiek nusibodo. Reikėjo „restartuoti“ save. Pasidariau savaitės pertrauką, išvykau į Turkiją ir dabar dirbu su savo individualiais įgūdžiais. Prieš „CS:GO Major“ ar po jo pabandysiu prisijungt prie komandos.
– Kadangi tau jau teko pailsėti ir atgauti jėgas, ar prieš pradėdamas žaisti ketvirtajame „BESL Pro“ sezone tikėjaisi sunkumų?
– Nesakyčiau, kad tikėjausi, bet mes sezono pradžioje žinojome, kad mūsų tikslas nėra laimėti, o gerai praleisti laiką. Ypač šioje komandoje, kadangi mes visi esame seni draugai, pažįstami. Praėjus daugiau laiko nusprendėme, kad galime pabandyti ir laimėti šią lygą. Tada ir atlikome komandos pakeitimus, pasiimdami kitus senus draugus. Aš vis vien nesitikėjau, kad bus taip sunku ne tik atkrintamosiose, bet ir grupių etape. Kai kurios komandos tikrai nustebino, apskritai, matosi, kad Baltijos komandų lygis tikrai pagerėjęs.
– Labai įdomu sužinoti, kurios komandos tave nustebino ir kuo?
– Nustebino „Domino Gaming“ [red. estų komanda] komanda, nes jie iš tikrųjų – žaidžia kaip komanda. To labai trūksta Lietuvoje. Aš iki šiol tikiu, jeigu Lietuvoje atsirastų bent pora komandų, kurios tikrai žaistų ir stengtųsi, nebūtų vienkartinės komandos, kaip mes, „Wolsung“ ar „1337HUANIA“. Jos galėtų išlikti Baltijos ir Lietuvos viršūnėje. Labai liūdna, kad tokių komandų nėra, o „Domino Gaming“ tikrai mane nustebino. Nesitikėjau iš jų tokio stipraus žaidimo ir komandinio darbo. Labai keista, kad jie nepateko į finalą, bet čia jau kita istorija.
– Ar Baltijos šalių lygis labai pakito nuo tų laikų, kai žaidei su lietuviais komandoje „Playing Ducks“?
– Baltijos šalyse visada buvo stiprių žaidėjų, bet nebūdavo komandų ir jų iki šiol nėra, išskyrus „Domino Gaming“. Individualiai šitie žaidėjai galėtų žaisti antros arba trečios pakopos „Counter-Strike“ lygmenyje. Bet problema dar vis tokia pati. Trūksta komandų. Kai tik atsiras komandos, tada atsiras strategijas ir taktikas kuriantys komandų kapitonai, kurie susitelks į komandinį žaidimą ir tada bus galima lygiuotis į Europos lygmenį.
– Kadangi egzistuoja komandų trūkumas, ar jauniems žaidėjams patartum susiburti į komandas ir tobulėti, ar visgi siūlytum bandyti patekti į FPL, ten būt pastebėtam, ir sulaukti kol geresnės komandos ar organizacijos, kaip „mousesports“ ar CR4ZY, tave paims?
– Be abejonės, jeigu žiūrint į perspektyvas, svarbu suprasti, ko tu sieki. Jeigu nori žaisti pasauliniame lygmenyje, FPL yra lengviausias būdas, kur tave gali pastebėti kaip žaidėją. Bet jeigu nori tobulėti komandoje, tikrai verta pradėti nuo „BESL Pro“ turnyrų. Vis dėlto, reikia suprasti savo prioritetus. Nori žaisti, nes smagu? Prašau! Baltijos lygmeny taip tikrai galima. Tačiau jeigu nori žaisti profesionaliai, prasimušti Baltijos regione – sunku. Nepadeda ir rėmėjų stygius. Jeigu individualiai, greičiausiai, FPL būdas yra geriausias.
– Tu dabar nepriklausai jokiai komandai ar organizacijai. Mačiau „World Electronic Sports Games“ kvalifikaciniame etape žaidei su ukrainiečių komanda. Ar čia vienkartinis susibūrimas, ar ilgalaikis projektas?
– Čia yra vienkartinis susibūrimas tik vienam turnyrui. Bent jau kol kas. Kaip bus toliau – žiūrėsime, nes mes susibūrėme likus dviem valandoms iki kvalifikacijos pradžios.
– Vis dėlto, jeigu nuspręstum sugrįžti į Lietuvos esporto sceną, ko labiausiai tikėtumeisi iš savo komandos narių?
– Grįžti į Lietuvos sceną (juokiasi)? Nežinau, ar aš tai nuspręsiu, nes labai sunku. Lietuvoje trūksta strategų, kurie peržiūrėtų sužaistų žaidimų įrašus, koordinuotų žaidimo planą ir skirtų laiko šiai rolei. Aš žinau, kad aš tokiu žaidėju negalėčiau būti. Man trūksta charakterio savybių tuo užsiimti, o jas išvystyti reikėtų labai daug laiko. Bent jau kol kas. Galbūt ateityje, bet ne artimiausiu metu. Ko aš tikėčiausi iš savo komandos narių? Lietuvoje trūksta atsidavimo. Atsidavimo žaidimui. Greičiausiai dėl to, kad tam nėra sąlygų. Žaidėjai bijo aukoti tiek daug laiko, nes žino, kad tai neatsipirks arba atsipirks labai mažai. Praktiškai [red. organizacijos] algų čia nemoka. Jeigu gauni, tai jos yra juokingos, būtų neįmanoma pragyventi, juolab kad reikia skirti visą savo laiką tobulėjimui.
