„Far Cry 6“ pasirodė dar 2021 metais, bet kadangi kaip tik tuo metu leidau laiką su „Far Cry 5“, prie šeštosios frančizės dalies prisėdau pakankamai neseniai. Šį žaidimą dar 2016 metais pradėjo kurti „Ubisoft Toronto“ studija. Tikriausiai didžiausią sujudimą šis žaidimas sukėlė, kai 2020 metais pasirodė jo anonsas, kuriame pasirodė pagrindinį antagonistą suvaidinęs aktorius Giancarlo Esposito. O štai visai neseniai pasirodė ir „GOTY“ „Far Cry 6“ paketas, įkainotas net maždaug 100 eurų. Nors žaidimas ir nelaimėjo nei vieno „GOTY“ apdovanojimo.
Istorija
Nors šiek tiek besidomintiems istorija bus aišku, kad žaidimas yra įkvėptas Karibų jūros regiono šalių istorijos - ir manau nesuklysiu sakydamas, kad kūrėjai daugiausiai galvojo apie Kubą.
Žaidimas prisideda trumpai nupasakojant mažos salos istoriją - kaip ji laisvinosi iš kolonializmo gniaužtų tik tam, kad pakliūtų į griežtą diktatūrą, valdomą kietos ir negailestinos Antón Castillo rankos.
„Far Cry 6“ jūs pasirenkate savo veikėjo lytį ir veiksmas prasideda. Prieš jūsų akis žūna du jūsų draugai, o jūs nelabai savo noru pakliūnate į partizanų (arba "guerilla" būrį). Ir nors jūsų tikslas yra ne kovoti, o pabėgti į JAV bei pradėti naują gyvenimą, tačiau jūs vis labiau įsitraukiate į revoliuciją ir siekius nuversti šalies valdžią.
Deja, istorijos pagirti negaliu. Ji yra daug kartų matyta ir girdėta. Tai savaime tikrai nebūtų didelė bėda, tačiau ir jos dėstymo, pasakojimo metodas yra skausmingai paprastas bei nuspėjamas. Kai kalbėjau apie „Far Cry 5“, minėjau, kad antagonistai yra pakankamai gilūs, jų asmneybės daugialypės ir sudėtingos. „Far Cry 6“ nei antagonistai, nei protagonistai tuo pasigirti negali. Iš esmės žmonės kariauja dėl geresnio rytojaus, tuo pačiu besimėgaudami kraujo klanais, kuriuos palieka po savęs.
Manau, kad tai ir yra didžiausia „Far Cry 6“ problema. Jei nors kiek domėjotės Pietų Amerikos istorija, žinote, kad prieš valstybę kovojusios partizaninės organizacijos buvo itin žiaurios ir negailestingos. Tai buvo tokie konfliktai, kurie nepalikdavo laimėtojų. O štai „Far Cry 6“ kūrėjai lengva ranka idealizuoja partizaninius šio geografinio regiono karus visiškai nesigilindami į detales. Tai buvo puiki galimybė nupiešti daug įvairesnį paveikslą, pasigilinti į kovotojų motyvus ir siekius, tačiau buvo pasirinktas primityvesnis ir visiškai nuobodus kelias. Istorija yra didžiausias „Far Cry 6“ minusas, o ji yra pagrindas, pamatai, ant kurių stovi visa kita. Ir kai jie trupa, net ir gražiausias namas pradeda smigti į žemę.
Mechanika ir „gameplay"
„Far Cry 6“ nenutolsta nuo savo šaknų, tad į viską žvelgiate iš pirmo asmens perspektyvos ir šį žaidimą galiam vadinti „FPS" su keliais „RPG" elementais.
Žaisdami jūs keliate savo lygį, galite naudoti vis naujus ginklus ir juos atitinkamai tobulinti. Tačiau čia susidūriau su gan keistu dalyku - iš esmės „Far Cry 6“ geriausia žaisti su snaiperiniu šautuvu, nes jis daro daugiausiai žalos. Jums nėra būtina netgi keisti kulkų tipus atitinkamiems priešams, užtenka taiklaus šūvio į galvą ir priešas pašalintas. O štai jei norėsite su priešais pakovoti kaip Rembo, galite turėti problemų - priešas gali į savo liemenę sugerti kad ir pusė kulkų dėtuvės ir toliau sėkmingau į jus šaudyti. Tai atrodo ne tik nelogiškai, bet ir sukuria disbalansą ginklų panaudojimo sistemoje. Po 40 valandų žaidimo vis dar naudoju (žinoma, kiek patobulintą) ginklą, kurį gavau pačioje žaidimo pradžioje.
Kaip ir kituose „Far Cry“ serijos žaidimuose, jūs vykdote tam tikras misijas - vienos yra susijusios su pagrindine istorija, o kitos - tarsi trumpi, bendrą siužetą praturtinantys pasakojimai. Pati istorija, kaip jau ir minėjau, nėra labai gili ar įdomi, o misijos labai dažnai kartojasi.
Norint pasiekti savo galutinį tikslą, jums reikia kaip ir nukariauti tam tikras salos teritorijas, užimti patikros punktus ir fortus, kareivines. Kūrėjai skyrė labai daug dėmesio, kad jums tiesiog nesinorėtų bėgti ir šaudyti, kad planuotumėte atakas ir veiktumėte tyliai. Tai visai smagu, jei jums patinka "stealth" tipo žaidimai. Jei ne, turėsite šiek tiek bėdų, nes nuskambėjus pavojaus sirenoms į pagalbą priešams atskuba ne tik šarvuoti kulkosvaidžiais ginkluoti visureigiai, bet ir tankai.
Per visą žaidimą jums reikės rinkti įvairius resursus - metalą, skardą, kurą ir panašiai. Tai visai logiška, nes tai jūs panauodojate tobulindami savo ginklus ir stadydami naujus pastatys savo stovykloje. Visų pirma apie stovyklą: tai yra beprasmis ir jokios vertės nekuriantis sprendimas. Jei to žaidime nebūtų, jūs nepajustumėte pokyčio, o tai man reiškia, kad tai yra nereikalingas elementas.
Antra - ginklų tobulinimo sistema yra visai smagi. Kūrėjai tikrai atkreipė dėmesį, kad partizaninio karo atmosfera turi paliesti ginklus. Savadarbis garso slopintuvas tai geriausiai simbolizuoja, kadangi patobulinimas atrodo kaip surinktas garaže. Tai yra geras ir puikiai išdirbtas žaidimo elementas.
Kita naujovė - keista kuprinė, kuri pavadinta „Supremo". Tai iš esmės yra pagal jūsų žaidimo stilių derinamas elementas. "Supremo" yra skirtingi, jei vienas leidžia raketų salvę, tai kitas leidžia trumpą sprintą ir panašiai. Man visai nepatiko šis žaidimo sprendimas, kadangi tai atrodo kaip daiktas iš fantastikos srities, kurį paprastam partizanui Karibų jūros saloje gauti būtų itin sudėtinga. O kur dar nusodrintas uranas, kurį reikia rinkti kaip resursą šiam ginklui - uranas mėtosi kažkokiose nedidelėse kareivių bazėse? Stipriai nelogiška.
Dar viena duoklė "RPG" žanrui - renkate įvairius daiktus, kurie jums suteikai atitinkamas savybes. Batai, su kuriais greičiau bėgiojate, marškiniai, kurie apsaugo nuo liepsnų. Nors kai kurių daiktų suteikiami gebėjimai neatrodo logiški, taičiau daiktų derinimas sukuria puikią terpę viską dėliotis pagal savo žaidimo stilių ir logiką, o tai tikrai gerai.
Apibendrinus „Far Cry 6“ iš mechanikos ir „gameplay" pusės ne tik nepasiūlė nieko naujo nuo „Far Cry 5" ir „New Dawn" žaidimų, bet dar ir prikūrė nereikalingų bei nelogiškų dalykų. Žaidžiant tai per daug nekrenta į akis, tačiau nėra to lengvumo ir intuityvumo kaip su „Far Cry 5".
Grafika ir estetika
„Far Cry 6“ veiksmas ir vėl vyksta tropikuose, tad daugeliui frančizės fanų tai sukels melancholiją. Man pati aplinka atrodo tikrai puikiai, ypač oro efektai - puikiai matosi, kaip atslenka audra, kaip žaibuoja. Augalai taip pat praciziškai reaguoja į vėją, menkiausius jo gūsius, vanduo - toks skaidrus ir raibuliuoja kaip realybėje.
Patys veikėjai aprengti taip, kaip ir tikėtumeisi. Visa aplinka yra tokia, kokios ir tikėtumeisi. Tai nėra minusas, bet atrodo, kad sala neturi savo dvasios ir savitumo, nors detalės atkurtos kruopščiai, tik koją kiša repetatyvumas. Žinoma, panašiai atrodo ir „Far Cry 5“, tačiau šiame žaidime viskam, kaip ir pačiai istorijai, trūksta gylio.
Būsiu atviras - „Far Cry 6“ nėra geras žaidimas. Taip, jis atrodo puikiai, bet taip pat gerai atrodo ir kiti kelių metų laikotarpyje išleisti žaidimai. Istorija, „ant popieriaus" atrodžiusi tikrai įdomi, yra plokščia ir nuvilianti. Kovos sistema turi rimtų problemų. O blogiausia, jog visas žaidimas yra labau repetatyvus. Jei „Far Cry 5“ to nesijaučia dėl gero siužeto ir šalutinių istorijų, šeštojoje dalyje to nėra, o tai ir tempia „Far Cry 6“ žemyn. Po tų 40 žaidime praleistų valandų galiu pasakyti, kad negrįšiu, o tiek laiko idėjau avansu, tikėdamasis kažko daugiau iš „Ubisoft Toronto". Deja, bet kartais tenka ir nusivilti, o išleisti 100 eurų už „GOTY" versiją man atrodo visiška beprotybė.