1972 m. „Hamilton Watch Company“ sukūrė pirmąjį LED skaitmeninį laikrodį, kurį pavadino „Pulsar“. Šis laikrodis, apvyniotas 18 karatų auksu, buvo parduotas už 2100 dolerių. Atsižvelgiant į infliaciją, šiais laikais ši suma siektų apie 13 tūkstančių dolerių. Nors vartotojai turėjo paspausti mygtuką norėdami pamatyti laiką, „Pulsar“ iš esmės pakeitė laikrodžių rinką ir atvėrė kelią išmaniųjų technologijų plėtrai šioje srityje. Šis įrenginys tapo lūžio tašku išmaniųjų laikrodžių istorijoje.
Po Antrojo Pasaulinio karo Japonija išgarsėjo už savo pasiekimus elektronikoje. 1983 m. įmonė „Seiko“ išleido pirmąjį išmanaus laikrodžio prototipą, pavadintą T001, kuris buvo panaudotas James Bond filme „Aštunkojė“. Laikrodis buvo susietas su nešiojamu televizijos imtuvu, o paties įrenginio ekranas buvo padalintas į dvi dalis. Viršutinė buvo skirta standartinėms laikrodžio funkcijoms kaip laiko rodymas ar žadintuvų nustatymas, o apatinė dalis buvo naudojama ištransliuoti vaizdinę medžiagą. Vaizdo kokybė, žinoma, buvo tragiška, bet galimybė naudoti laikrodį kaip televizorių tuomet buvo revoliucinga idėja.
1994 m. „Timex Datalink“ tapo pirmuoju laikrodžiu, gebančiu belaidžiu būdu atsisiųsti duomenis iš kompiuterio. Kartu su „Microsoft“ pagalba išrastas įrenginys naudojo įspūdingą technologiją – laikrodis, apšviesdamas kompiuterio ekraną savo kintančiu mirksinčiu ekranu, galėjo užkoduoti perduodamą informaciją, kurią aptiko laikrodžio viduje įmontuotas jutiklis. Tai buvo pirmasis „Microsoft“ žingsnis išmaniųjų laikrodžių rinkoje. „Datalink“ tapo mokslinio išmoningumo simboliu – šią informacijos perdavimo ir kodavimo technologiją pritaikė NASA įvairiose kosminėse misijose.
1999 m. Samsung sukūrė pirmąjį laikrodį, gebantį vykdyti telekomunikaciją. „SPH-WP10“ turėjo nespalvotą LCD ekraną ir su integruotu garsiakalbiu bei mikrofonu vartotojams leido kalbėti netgi 90 minučių. Samsung netrukus atsisakė toliau vystyti šią technologiją, tačiau prieš keletą metų, pripažinusi pramonės potencialą, vėl suskubo investuoti į šią sritį.
2000 m. IBM pristatė prototipinį „Linux“ išmanųjį laikrodį, pavadintą „Watchpad“. Tiesa, dėl daugybės gėdimų teko atnaujinti konceptą, tad po metų pasirodė „WatchPad 1.5“. Šis laikrodis turėjo akselerometrą, pirštų antspaudų jutiklį ir vibracinį mechanizmą. Be to, jis turėjo 320x240 rezoliucijos liečiamą ekraną, „Bluetooth“, 8 MB RAM bei 16 MB atminties. Taip pat jame buvo įdiegta „Linux 2.2“ operacinė sistema. Šis įrenginys nustatė tolimesnę kryptį išmaniųjų laikrodžių raidai – siekį juos paversti „kompiuteriais ant riešo“.
Nuo to laiko daugelis kompanijų bandė tapti naujais žaidėjais išmaniųjų laikrodžių rinkoje, tačiau dauguma šių bandymų buvo pernelyg nepraktiški, kad pritrauktų didesnės auditorijos dėmesį. Šioje istorijoje viskas iš esmės pasikeitė 2012 m., kuomet įmonė „Pebble“, naudodama „Kickstarter“ platformą, sugebėjo surinkti netgi 10 milijonų dolerių žmonių suaukotų lėšų realizuoti savo išmanaus laikrodžio konceptą. Tai buvo ženklas didžiosioms įmonėms, kad visgi tokiam įrenginiui yra rimta paklausa.
2013 m. „Omate“ tapo pirmoji įmonė, sukūrusi „šiuolaikinį“ išmanųjį laikrodį. Jų kūrinys „TrueSmart“ galėjo atlikti skambučius, pateikti interaktyvius žemėlapius su GPS bei naudoti Android programėles. Nors jų projekto įgyvendinimas turėjo įvairių trikdžių, tai visgi žymėjo naujos išmaniųjų laikrodžių eros pradžią.
2018 m. rugsėjo mėnesį „Apple Series 3“ pristatyme, įmonės vadovas Tim Cook viešai pasigyrė, kad vos per dvejus metus dalyvavimo rinkoje, „Apple“ aplenkė „Rolex“ kaip didžiausią pasaulyje laikrodžių gamintoją ir kad jų pelnas šioje srityje pasiekė 6 milijardus dolerių. Kai „Apple“ į šią rinką įžengė 2016 m., vos per pirmus devynis mėnesius, jie sugebėjo parduoti 11.6 milijonų išmaniųjų laikrodžių.
Sunku nuspėti, kokia ateitis laukia išmaniųjų laikrodžių rinkos. Žvilgsnis į jos istorinę raidą leidžia matyti, kad esminės įrenginio funkcijos buvo apibrėžtos dar prieš porą dešimtmečių. Panašu, kad milžiniškų inovacijų šioje srityje dar reikės palaukti ir tenkintis inkrementiniais pokyčiais. Gausus ir vis dar augantis pardavimo kiekis rodo, kad žmonės kol kas yra patenkinti esama šios technologijos būkle. Todėl lieka tik spekuliuoti, ar išmanieji laikrodžiai dar nepasiekė savo lubų.
Jei jus domina išmanieji laikrodžiai ir patys norėtumėte išbandyti juos, užsukite į mūsų partnerio "Topo centras" tinklalapį - ten tikrai rasite tiek pačių naujausių, tiek ir bazines funkcijas užtikrintai atliekančių elektroninių laikrodžių.