Prieš porą metų Kinijos žaidimų gigantė „Tencent“ įvedė panašią praktiką, kuomet jie veido skenavimo technologijos būdu bandė užkirsti kelią jaunimui žaisti kompiuterinius žaidimus.
ESRB kartu su „Epic Games“ ir „Yoti“ užpildė prašymą JAV Federalinei prekybos komisijai, siekiant gauti patvirtinimą šiam naujam „patikrinamam tėvų sutikimo mechanizmui“, pavadintam „Privatumo apsaugos veido amžiaus įvertinimu“.
Paprastai tariant, vienas iš tėvų padaro asmenukę, kurią sistema vėliau analizuoja, kad įsitikintų, jog tai yra suaugusiojo veidas ir jis gali suteikti bet kokius reikiamus leidimus. Visas patvirtinimo procesas vidutiniškai trunka mažiau nei sekundę, o baigus patvirtinimą nuotraukos ištrinamos visam laikui. Išankstinės nuotraukos yra nepriimtinos, o jeigu asmenukė neatitinka pakankamos kokybės standartų, kuri leistų nustatyti amžių, ji taip pat yra nepriimtina.
Yra nuogąstaujama šios sistemos galimu tikslumu. Viena vertus, anksčiau JAV daryti tyrimai rodė, kad azijiečiai ir afroamerikiečiai buvo iki 100 kartų labiau linkę būti neteisingai atpažinti veido atpažinimo sistemų nei baltaodžiai. Kita vertus, ar sistema bus pakankamai pajėgi atskirti šešiolikmečio ir aštuoniolikmečio veidus? Visgi ESRB ramina tokias negandas, teigdami, kad jų sistemos atmetimo dažnio skirtumas tarp lyties ir odos atspalvio yra labai mažas. Tarkim, iš tūkstančio atvejų, kuomet buvo analizuojami 25-35 m. asmenų nuotraukos, tik 15 iš 1000 moterų ir 7 iš 1000 vyrų sistemos buvo atpažinti kaip jaunesni nei 25 m. „Yoti“ taip pat tvirtina, kad ši technologija dirba ne su konkrečių asmenų atpažinimu, o tik su žmonių amžiaus nustatymu.
Vis dėlto ar šiuos sprendimus įdiegti tokio pobūdžio sistemas reikėtų vertinti kaip efektyvesnį bandymą apsaugoti vaikus, ar kaip privatumo pažeidimą?
