Tai jau trečias mudviejų interviu per šešerius metus – atsitiktinai jie tradiciškai vyksta kas porą metų. Paskutinį sykį kalbėdamas apie savo virsmą į profesionalų žaidėją, užsiminei apie požiūrį pakeitusį pokalbį, kuris Tau, cituoju: „atvėrė akis kad paslaptis slypi ne amžiuje ar pražaistų valandų skaičiuje, o tame, kaip tas valandas ir tą patirtį pritaikysi savo žaidimo tobulinimui. Tai buvo didžiausias lūžis ir nušvitimas mano karjeroje, kuris privertė susimastyti, jog net ir aš, toks šio žaidimo jaunėlis, po kurio laiko galėčiau varžytis net su geriausiais pasaulio žaidėjais.“ Dabar jau reguliariai varžaisi su geriausiais pasaulio žaidėjais. Kaip vertini savo patobulėjimą per porą metų?
Labai stipriai. Nuo to karto, kai supratau, kad valandas galiu skirti kryptingiau, tapau kaip naujas žaidėjas. Pirmų savo penkerių, šešerių metų žaidimo taip stipriai nepamenu kaip pirmųjų metų profesionalioje karjeroje. Visuomet žaisdamas galvoji, kaip galėjai sužaisti geriau, ką galėjai padaryti kitaip. Nuolatos tobulėju, nepaisant to, ar žaidžiu ramiai su draugais, ar oficialiose varžybose. Netgi žaisdamas su draugais gali stengtis mokytis iš klaidų.
Nuo paskutinio mūsų pokalbio taip pat pakeitei ir komandas – anksčiau atstovavai „Mad Lions“, o dabar – „Apeks“ organizaciją. Kaip įvertintum savo patirties skirtumus šiose komandose – kaip pasikeitė aplinka, tavo paties rolė?
Mano rolė tikrai pasikeitė. Iš pradžių buvau iniciatorius, o dabar šią poziciją užimu tik specifiniuose raunduose. Dabar esu lūkuriuotojas ir dažnai tenka „uždarinėti“ raundus. Neabejotinai viskas priklauso nuo žemėlapio ir tapau adaptyvus žaidėjas, gebantis prisitaikyti skirtingose situacijose. „Mad Lions“ komandoje buvau jaunėlis, nieko nežinantis, visi komandos draugai buvo kur kas labiau už mane patyrę. Stengdavausi kiek įmanoma daugiau iš jų išmokti. „Apeks“ komandoje esu labiau įsitvirtinęs ir drąsiai žinau, kuo galiu tapti. Esu labiau pasitikintis savimi.
Pilnas interviu:
