Kai kalbame apie miestus, kurie garsūs dėl juose įsikūrusių didžiųjų technologijų įmonių, apie Helsinkį kalbama retai, o pasirodo – visai be reikalo. Šiame mieste buvo sukurti „Angry Birds“, o dabar ir „Netflix“ atidarė savo žaidimų kūrimo studiją. Helsinkio mobiliųjų žaidimų rinka generuoja daugiau nei 3,1 milijardo eurų per metus. Palyginus, Didžiosios Britanijos tokio pat tipo rinka surenka daugiau nei 12 milijardų eurų pajamų – tačiau šalis už Suomiją didesnė net 12 kartų (pagal gyventojų skaičių). Taigi, kodėl Helsinkis ir pati Suomija tokia patraukli mobiliųjų žaidimų kūrėjų įmonėms?
Išspausti maksimumą
Dar visai neseniai, 8 – 9 dešimtmetyje, Suomija nebuvo vertinama kaip itin turtingai gyvenanti šalis ir tuo metu tai buvo tiesa. Suomių turima kompiuterinė įranga nebuvo nei pati naujausia, nei galingiausia, tačiau Helsinkyje susikūrė savotiškai bendruomenė – kompiuterinių žaidimų kūrimo scena. Jauni ir entuziastingi žmonės stengėsi iš to, ką turėjo išspausti maksimumą. Tai ir patys pirmuosius darbo principus ateityje susikursiančioms technologijų įmonėms.
Didelę įtaką padarė ir „Nokia“ iškilimas. Įmonė ne tik įdarbino daugelį gabių specialistų, bet visų pirma įrodė visiems, kad ir Suomijoje gali gimti pasaulinio kalibro kompanija. Ilgainiui darbo principai ir logika buvo pritaikyta ir „Nokia“, o vyresni skaitytojai tikriausiai prisimins ir pirmuosius žaidimus populiariajame „Nokia 3310“ telefone.
Valstybės parama
Ne tik Helsinkio, bet ir visos Suomijos valdžia dar 10 dešimtmetyje identifikavo technologijų sektorių kaip vieną perspektyviausių. Šalis turėjo pakankamai talentų kurti ir tereikėjo trupučio pagalbos, kad susikūrusios įmonės galėtų „grąžinti“ Suomijai – šiuo metu valstybė gauna šimtus milijonų mokesčių pavidalu, tad tai buvo puiki investicija.
Iš esmės Suomijos valdžia pakankamai geromis sąlygomis dalino paskolas, stipendijas ir įvairias lengvatas įmonėms. Įkūrėjams neteko rizikuoti visu savo šeimos turtu bei gerove, tad tai suteikė drąsos bandyti. Kaip sakė technologijų infrastruktūros įmonei „Reaktor“ vadovaujanti Sartita Runeberga sako, kad Suomijoje įprasta „bandyti, patirti nesėkmę ir vėl bandyti per nauja“.
Darbo ir laisvalaikio santykis
Tiek pačių Helsinkyje įsikūrusių įmonių vadovai, tiek ir darbuotojai pabrėžia tai, jog Suomijoje puikiai veikia visa infrastruktūra, kuri padeda lengvai derinti darbą bei asmeninį gyvenimą. Nors darbo apmokestinimas yra aukštas, tačiau už tai gaunamos socialinės paslaugos yra aukšto lygio - nereikia rūpintis vaikų darželiais, jaudintis dėl sveikatos apsaugos.
Dar viena svarbi priežastis - suomiai itin lanksčiai derina darbą ir laisvalaikį. Vertinamas darbo našumas ir rezultatai, o ne praleistos valandos. Be to, itin paprastai žiūrimą į lankstų darbo grafiką, tad turintiems vaikus paprasta dirbti derinant laiką su šeima.
Šiuo metu Helsinkis nesiūlo ypatingos paramos ar mokesčių išimčių, tačiau naujos kompanijos ir toliau kuriasi - jų Suomijoje jau per 200. Šalyje dirba žmonės iš Azijos, JAV bei kitų Europos šalių. Helsinkio pavyzdys parodo, jog gebėjimas žiūrėti į priekį bei protingos valstybės ir miesto investicijos į potencialų rinkų kūrimą, grįžta su itin aukšta grąža. Šiuo metu manoma, kad Helsinkio mobiliųjų žaidimų rinka tik augs.
