Kaip ir bet kokioje kitoje srityje, kelias į profesionalumą pirmiausiai reikalauja gausybės individualios praktikos. Viešoje erdvėje sklando mitas, kad norint tapti kažkokios veiklos ekspertu ją reikia praktikuoti dešimt tūkstančių valandų. Akivaizdu, kad šios praktikavimo valandos turi būti realizuojamos kryptingai. Tokio žaidimo kaip CS:GO atveju išryškėja du svarbiausi aspektai, pagal kuriuos yra vertinamas žaidėjas – tai mechaniški įgūdžiai bei žaidybinis intelektualumas. Pirmąjį motyvą apibūdina taiklumas bei judėjimas, o antrąjį – gebėjimas priimti teisingus žaidybinius sprendimus ir mokėjimas adaptuotis į kiekvieną situaciją.
Kaip reikėtų lavinti šiuos abu aspektus? Taiklumo atveju, egzistuoja skirtingų žemėlapių (pvz. aim_botz, Recoil Master) bei skirtingų žaidimo režimų (FFA deathmatch, Retake), kurių metu galima treniruoti fundamentalių taiklumo komponentų bei technikų – taikinuko pozicijos, reakcijos gerinimo, spray ar burst technikų. Taiklumo treniruočių atžvilgiu, yra rekomenduojama keisti minėtąsias technikas, kad galėtum jas abi geriau įvaldyti – t.y. 15 minučių skirti spray metodui, 15 minučių burst. Judėjimo įgūdžius galima tobulinti skirtinguose žemėlapiuose kaip DC Aim & Movement ar Movement challenge bei tuose pačiuose anksčiau išvardintuose žaidimo režimuose, išmokstant bei taikant strafe peek ar jiggle peek technikas.
Žaidybinis intelektualumas yra ugdomas išmokstant esmines vietas, kur ir kaip reikia mesti dūmines bei akinamąsias granatas bei gebant komunikuoti reikalingą informaciją. Dar daugiau, profesionalių komandų žaidimų įrašų peržiūra gali padėti geriau perprasti patį žaidimą, suprasti, kodėl ir kada yra priimami tam tikri sprendimai iš pačių žaidėjų. Norint maksimizuoti efektyvumą, rekomenduojama pasirinkti rolę, kurią nori kultivuoti – ar tai būtų šaulys, snaiperis ar saito laikytojas – ir atitinkamai mokytis iš geriausių tų rolių žaidėjų – „Zywoo“, „Device“, „RPK“ – tai padės išgryninti savo kaip žaidėjo identitetą.
Tai keletas bazinių patarimų, kaip reikėtų lavinti savo individualius žaidybinius įgūdžius, tačiau kaip vis dėlto reikėtų būti pastebėtam ir pakviestam į profesionalią sceną? Ar galiausiai lengva į ją prasiskverbti? Pagrinde yra du skirtingi keliai, kuriais galima įgyvendinti šį tikslą. Pirmasis iš jų – tai individualus žaidimas Faceit platformoje. Tai ilgas ir varginantis hierarchinis procesas, kurio metu bandoma tapti žinomu pasaulio žaidėju. Išskleidus visą šį grandininį procesą, jis atrodytų taip – pradžioje, reikia nusipirkti Faceit premium prenumeratą, po to reikia pasiekti dešimtą lygį(surinkti 2000 ELO taškų), kad galėtum pasiekti Premium Master lygos diviziją. Tada joje reikia papulti tarp 100 geriausių žaidėjų, kad galėtum gauti pakvietimą žaisti FPL-C lygos kvalifikacijoje. Tuomet, jei esi tarp 5 geriausių žaidėjų šios kvalifikacijos metu, užsitikrini vietą FPL-C lygoje. Jau šioje stadijoje yra šansų, kad gausi pakvietimą į profesionalią komandą, tiesa, jie išlieka pakankamai maži. Todėl, norint žengti žingsniu toliau, privalai papulti tarp 100 geriausių FPL-C žaidėjų, kad galėtum patekti į Faceit Pro lygos kvalifikacijos etapą. Galiausiai, jei esi tarp dviejų geriausių žaidėjų iš šimto šios kvalifikacijos metu, pagaliau gali gauti vietą „Faceit Pro“ lygoje.
Tokį klampų, ilgą ir varginantį kelią rinkosi keletą lietuvių – tarp jų žinomiausi „Bymas“ ir „Espiranto“ – ar kai kurie žinomiausi dabartiniai žaidėjai pasaulyje kaip „ropz“ ar „woxic“. Patekimas į „Faceit Pro“ lygą nebūtinai reiškia užtikrintos vietos profesionalioje CS:GO scenoje. Galiausiai net pati lyga yra žinoma už savo toksiškos erdvės etiketę, kurioje nauji veidai yra ne visuomet priimami svetingai. To pavyzdys galėtų būti lietuvis „Butters“, kuris galiausiai buvo pačių žaidėjų pašalintas iš lygos už savo „prastus pasirodymus“, nors jis būdavo priverstas žaisti sau neparankiose pozicijose. Kelias į „Faceit pro“ lygą reikalauja itin daug laiko ir pastangų – įprastai žaidėjai kasdien praleidžia po 8-12 valandas bandydami lipti tokia hierarchine struktūra. Dėl neužtikrintumo, toksiškumo ir didelio pasiaukojimo reikalavimo šis kelias gali būti ne visiems priimtinas, norint tapti profesionalu.
Kitas būdas papulti į profesionalią sceną yra suburti savo komandą ir dalyvauti ESEA lygose ar atvirose kvalifikacijose į kitus turnyrus. ESEA turi ilgametę hierarchinę lygos struktūrą, kurios ekvivalentas būtų nacionalinių futbolo lygų divizijos. ESEA turi penkias divizijas – Open, Intermediate, Main, Advanced bei Premier. Premier divizijoje žaidžia vienos stipriausių pasaulio komandų, tačiau jau Advanced ar Main divizijose galima išvysti komandų, kurios žaidžia už profesionalias organizacijas ir gauna atlyginimus. Sezonas, įskaitant atkrentamųjų varžybų etapą, užtrunka 2-3 mėnesius, tad teoriškai per pusantrų metų galima pakilti nuo žemiausios iki aukščiausios divizijos. Šis kelias gali pasirodyti greitesnis ir reikalaujantis mažiau aukų, tačiau natūralu, kad su juo ateina ir savų iššūkių – komandą išlaikyti ir kartu su ja tobulėti tampa tikrai sudėtinga užduotis. Maža to, pastaraisiais metais yra itin sustiprėjusi konkurencija ir patekimas į aukštesnę diviziją tampa vis sunkesnis.
Tapsmas profesionaliu CS:GO žaidėju turi du skirtingus pagrindinius kelius – individualų bei komandinį. Kiekvienas kelias turi savų rimtų iššūkių bei erzinančių aplinkybių. Kaip ir bet kokioje kitoje gyvenimo srityje, norint tapti ekspertu joje, privalai skirti itin daug laiko ir savo energijos, tad kompiuteriniai žaidimai šiame kontekste tikrai nėra išimtis.
