Jau keletą metų žmonės „YouTube“ platformoje valandų valandas žiūri, kaip kiti vienu metu sugeba suvartoti daugiau nei 4000 kalorijų. Maža to, daugelis žiūrovų išskirtinai moka pinigus, kad galėtų mėgautis privilegija stebėti besaikio valgymo aktą.
Ši keista mada atsirado Pietų Korėjoje. Išvertus iš korėjiečių kalbos, žodis „mukbang“ reiškia „valgymo transliacija“. Profesionalūs „mukbangeriai“ Pietų Korėjoje gali uždirbti iki 10 tūkst. dolerių per mėnesį, neįskaitant įvairių prekinių ženklų rėmimo. Simon Stawski, kanadiečių „blogeris“, gyvenantis Pietų Korėjoje, 2018 m. interviu su „Today Food“ teigė, kad Korėjoje nėra įprasta, jog žmonės eitų valgyti vieni. Pietavimas ar vakarieniavimas yra socialinė veikla. Tie, kurie negali valgyti su kitais, greičiausiai liks namuose valgyti vieni, tačiau jie vis tiek turės norą bendrauti. Stawski nuomone, „mukbang“ kaip tik atlieka šią funkciją – šios transliacijos suteikia progą nesijausti vienišam.
Tačiau kodėl tokiose situacijose būtinai reikia žiūrėti „mukbang“? Viena vertus, daugelis žmonių renkasi žiūrėti „mukbang“ dėl potencialios ASMR patirties. Kitaip tariant, jie jaučia išskirtinį malonumą stebint bei klausant, kaip kiti žmonės daro kasdienes veiklas. Kramtymas, traškėjimas ir kiti garsai, skleidžiami valgant, žiūrovams sukelia malonų dilgčiojimą. Plačiau apie ASMR fenomeną galite sužinoti čia.
Antra vertus, kitiems žmonėms yra smalsu stebėti tokį absurdišką besaikį aktą. „Mukbangeriai“ savo transliacijų metu gali sudoroti viską – dešimtis dubenėlių rameno, keletą picų ar net kibirą saldainių. Šie keisti įvykiai yra linkę sutraukti žmonių dėmesį.
Nenuostabu, kad toks nesveikas elgesys kelia didelį susirūpinimą gydytojams ir dietologams. Mitybos specialistė Erin Palinski-Wade teigia, kad nors kai kurie žiūrovai praneša, jog žiūri tokio pobūdžio vaizdo įrašus siekdami patenkinti savo potraukį maistui, taip padedant laikytis savo dietos, jautresniems žiūrovams „mukbang“ turinys gali sukelti maisto vartojimo sutrikimus.
Žinoma, kur kas didesnis pavojus kyla ne tokio turinio žiūrovams, bet patiems kūrėjams. „Mukbang“ pavojų sveikatai (tiek fizinei, tiek psichologinei) geriausiai atspindi kūrėjo „Nikocado Avocado“ istorija. „YouTube“ platformoje šis kūrėjas turi virš 2.9 milijonų prenumeratorių, o jo vaizdo įrašai yra surinkę daugiau nei pusę milijardo peržiūrų.
2014 m. Nikocado pradėjo kurti vaizdo įrašus, kuriuose grodavo smuiku ar aptardavo veganizmo gyvenimo būdą. Tiesa, veganiška dieta jam sukėlė daug sveikatos problemų. Dar daugiau, jis skundėsi veganų bendruomenės žiauriu elgesiu. 2016 m. jis nusprendė atsisakyti veganiško gyvenimo būdo bei nustojo kurti vaizdo įrašus šia tema.
Ieškodamas naujų būdų išpopuliarėti, Nikocado pabandė kurti „mukbang“ turinį. Pirmasis vaizdo įrašas sulaukė itin daug peržiūrų, tad jis nusprendė toliau kurti šia tema. Laikui bėgant, siekiant išlaikyti auditoriją, jis privalėdavo valgyti vis didesnį kiekį maisto. Pradėdamas kurti „mukbang“ turinį, Nikocado Avocado svėrė apie 70 kg. Vos per vienerius metus dėka nuolatinio besaikio valgymo jis sugebėjo priaugti netgi 90 kg – 2017 m. jis svėrė jau 160 kg. Akivaizdu, kad jis pradėjo skųstis savo fizine sveikata, tačiau suprastėjo ir jo psichologinė būklė. Iš pradžių jis neironiškai manė, kad jo svoris padidėjo ne dėl nuolatinio besaikio valgymo, o dėl streso.
Vietoj to, kad kreiptųsi į gydytojus, jis nusprendė monetizuoti savo blėstančią sveikatą. „Nikocado“ pradėjo kelti vaizdo įrašus, kuriuose isteriškai pasakodavo (kartais meluodamas) apie savo dramatiškus gyvenimo įvykius. Pamatęs, kad šie vaizdo įrašai susilaukia daugiau peržiūrų, jis pradėdavo reguliariai kelti tokį turinį. Tiesa, vos prieš metus jis piktdžiugiškai gyrėsi savo nauju, dviejų milijonų vertės, namu.
Ar tai reiškia, kad visų „mukbang“ kūrėjų laukia toks pat dramatiškas likimas? Žinoma, kad ne. Galima ramiai kurti tokio pobūdžio turinį ir tuo pat metu laikytis pakankamai padorios dietos. Problema kyla iš to, kad interneto asmenybės pasižymi polinkiu dėl trumpalaikės šlovės paaukoti viską, įskaitant net savo sveikatą. To priežastis paprasta – masiško interneto vartojimo auditorija reikalauja vis labiau „intriguojančio“ turinio. Šioje vietoje kūrėjas turi bent porą pasirinkimų – arba dėl trumpalaikės šlovės atsiduoti šiam toksiškam ciklui, arba ieškoti kitokio pobūdžio kūrybos, kuri surinktų nuosaikesnę auditoriją.
