Per pastaruosius keletą metų Académie Française sulaukė gausaus tarptautinio dėmesio, kai jie skatino uždrausti vartoti tokius terminus kaip „fake news“, „clickbait“, „deepfakes“ bei „podcasts“. Šįsyk prancūzų kalbos sergėtojai yra nusitaikę prieš esportą ir kompiuterinius žaidimus.
Prancūzijos kalbos priežiūros tarnyba nurodė valdžios pareigūnams naudoti prancūziškus žaidimų terminus, o ne angliškus. Pavyzdžiui, „esportą“ turėtų pakeisti „jeu video de competition“ (vaizdo žaidimų varžybos), o „streameris“ turėtų tapti „joueur-animateur en direct“ (liet. tiesioginės vaizdo žaidimų transliacijos animatorius). Prancūzijos kultūros ministerija palaikė šią iniciatyvą teigdama, esą angliški terminai sukelia kliūtį geriau suprasti kompiuterinių žaidimų bei esporto kultūrą.
Šiame straipsnyje bandysiu atsakyti į tris klausimus. Pirma, kodėl tokia pozicija yra nepagrįsta. Antra, kodėl tokie kalbos draudimai gali atnešti neigiamą poveikį. Trečia, ko iš to galėtų pasimokyti lietuviai.
Académie Française siekia įvesti šiuos draudimus, manydami, esą angliški terminai prancūzams sukuria barjerą susipažinti su šia veikla. Tai yra netiesa – prancūzai puikiai geba mėgautis kompiuteriniais žaidimais bei esportu, persismelkusiais anglicizmų. Kompiuterinių žaidimų rinkos apyvartą sudaro 5,6 mlrd. eurų, o 36,5 mln. Prancūzijos gyventojų save identifikuoja kaip „gamerius“. Taigi, ne tik daugiau nei pusę šalies piliečių jau pavyksta įsilieti į šią kultūrą, bet ji taip pat yra viena sparčiausiai augančių rinkų Prancūzijoje. Maža to, viena lyderiaujančių organizacijų esporte yra Prancūzijos „Team Vitality“. Dar daugiau, geriausias šalies futbolo klubas „Paris Saint-Germain“ taip pat yra nemažai investavęs į vietinę esporto plėtrą. Kitaip tariant, vartojami anglicizmai nesukuria jokių nepatogumų prancūzams atsiskleisti šioje srityje.
Vis dėlto šie iškelti tariami „praktiniai nepatogumai“ maskuoja kitą, fundamentalią, problemą. Ciniškai žvelgiant, galima teigti, kad Académie Française reiškia susirūpinimą dėl to, nes šioje perspektyvioje srityje dominuoja anglų, o ne prancūzų kalba, taip dar labiau sumenkinant pastarosios statusą Vakarų kultūriniame gyvenime. Visgi linkčiau manyti, kad tai yra nuoširdi baimė, jog ši klestinti žaidimų kultūra prisideda prie prancūzų kalbos nykimo.
Šis susirūpinimas gali atrodyti pagrįstas – juk kompiuterinių žaidimų ir esporto entuziastai didžiąja dalimi yra jaunoji karta. Nuogąstaujama, kad ji ilgainiui imsis vis daugiau asimiliuotis į anglosaksišką kultūrą, užmiršdama savąją. Visgi primygtinis sprendimas uždrausti bazinę šios kultūros terminiją neišspręs minėtos problemos.
Viena vertus, kalba yra komunikacijos priemonė, kurios viena iš paskirčių yra kiek įmanoma aiškiau perteikti norimą informaciją. Tokie žodžiai kaip „esportas“ ir „streameris“ yra per daug giliai įsišakniję į kompiuterinių žaidimų kultūrą, kad juos vertėtų išrauti, ir sukels priešingą, nei norima, efektą. Kitaip tariant, su jų pašalinimu bus kaip tik sukuriami papildomi barjerai prancūzams įsilieti į kompiuterinių žaidimų kultūrą. Prancūzams bus mažiau patogu kalbėti tomis temomis, o valdžios pareigūnams, kuriems šie sprendimai taikytini, sunkiau suprasti, kas tai per reiškinys iš tikrųjų yra.
Kita vertus, tokie draudimai gali tik dar labiau suerzinti jaunąją prancūzų kartą ir versti ją atsiriboti nuo tokios kultūros, kuri per prievartą bando įbrukti svetimus konceptus. Esportas ir kompiuterinių žaidimų kultūra yra tarptautinis fenomenas. Žaisdami žmonės yra įpratę bendrauti su įvairių šalių piliečiais ir vartoti visiems lengvai suprantamus terminus.
Ar tai reiškia, kad valstybėms kalbos atžvilgiu nėra jokio vaidmens esporto ir kompiuterinių žaidimų kultūros lokalizavimo procese? Ne. Yra skirtingų priemonių, kaip galima įgyvendinti šį tikslą. Pavyzdžiui, pats dirbu esporto komentatoriumi jau šešerius metus. Transliacijų metu, komentuodamas vieną populiariausių esporto disciplinų „CS:GO“, sąmoningai vartoju lietuvišką terminiją kai kuriose neįprastose situacijose. Tarkim, vietoj „flashbang“ sakau „akinamoji granata“. Taip elgiuosi dėl to, nes tai leidžia geriau supažindinti kitus bendrataučius su šiuo reiškiniu, kurio galbūt jie dar nėra matę arba nežino, kaip jis galėtų „skambėti“ lietuviškai. Maža to, įpratus klausyti lietuviškų terminų, pats lietuviškas komentavimas skamba sklandžiau bei profesionaliau.
Šiuo paprastu pavyzdžiu noriu pasakyti, kad yra nuosaikesnių būdų, kuriais galime lokalizuoti tarptautinę kultūrą kalbinėmis priemonėmis. Vis dėlto Prancūzijos akademijos atvejis rodo, kad bandymas per prievartą įbrukti savąją terminiją yra ne tik nepagrįstas, bet tik dar labiau gilinantis problemą. Per prievartą žmogaus neišmokysi kalbėti taip, kaip pats nori. Lietuvis labiau nemylės savo Tėvynės, jeigu jį priversi vietoj „esportas“ sakyti „kompiuterinių žaidimų varžytuvės“.
