Kaip pats save pristatytum keliais sakiniais?
Pristatyčiau kaip žmogų, kuris iš baisios nemeilės sau įsimylėjo save dar kartą. Žmogus, kuris parodė viską, kas žmogiškai įmanoma ir iš to išėjo gyvas. Kaip yra posakis: „Romka yra nemirtingas“. Šiuo metu jaučiu aistrą gyventi. Susipažinau su džiaugsmu, kuris ateina iš realaus gyvenimo, o ne bergždžių pramogų.
Kaip vertini dabartinę naktinio Vilniaus kultūrą?
Turime didelių iššūkių, problemų, bet mes su jomis kol kas gražiai bandome susitaikyti. Trūksta vietų, kur jaunimas galėtų linksmai praleist laiką. Vietos, kurios anksčiau buvo labai mielos ir visiems brangios, yra uždaromos. Vietoj jų yra statomi apartamentai arba biurų kompleksai ir man tai nepatinka. Tų barų, kurie groja vieną ir tą pačią muziką yra labai daug. Užeikim į Vilniaus gatvę ir kas antras baras groja tą patį „gabalą“ ir tuo pačiu tempu. Vilniui labiausiai trūksta įvairovės – įvairių stilių, muzikų, net skirtingos pasaulėžiūros žmonių. Žmonėms norisi atrast save ir neduodame jiems pakankamai galimybių atsiskleisti. Kita rimta problema – vieno tipo narkotiko vartojimo epidemija.
Pilną interviu stebėkite čia:
