Helsinkio universiteto mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame nagrinėjamas žmonių, žaidžiančių paprastą vairavimo žaidimą poromis, smegenų bangų sinchronizavimas. Rezultatai rodo, kad žmonių smegenų bangos sinchronizuojasi žaidžiant kooperacinį lenktynių žaidimą. Dalyvių smegenys aktyvavosi panašiai, kaip ir bendraujant akis į akį, o „tarp smegenų neuronų sinchronizacija buvo susijusi su empatija ir bendradarbiavimu“ tokiose situacijose.
Tiesa, tyrimas nebuvo itin didelio masto – jame buvo išnagrinėtos 42 žaidėjų poros. Šią išvadą nebūtų tikslinga ekstrapoliuoti kaip galutinį įrodymą. Vis dėlto šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Neuropsychologia“, kuris yra žinomas smegenų tyrimų srityje.
Dalyviai buvo fiziškai atskirti garsui nepralaidžiose patalpose ir žaidė žaidimą, kuriame jiems buvo pavesta vairuoti dviaukščius automobilius. Viršuje esantis asmuo buvo atsakingas už vairo sukimą, o apačioje – už pedalų valdymą. Tokiu principu buvo sukurtas paprastas kompiuterinis žaidimas, kurio dalyviai turėjo kuo greičiau apvažiuoti lenktynių trasą automobiliu. Trasose buvo kliūčių, kurių reikėjo vengti. Iš viso buvo keturios trasos, kurias visi dalyviai išbandė abiem vaidmenimis.
Tyrime pažymima, kad „bendradarbiavimas atliekant užduotį buvo susijęs su didesne sinchronija alfa, beta ir gama juostose, lyginant sinchroniją tarp tikrų porų ir našumą atitinkančių klaidingų porų.“ Šis, žinoma, ribotas duomenų rinkinys rodo ryšį tarp žaidimo našumo ir gama sinchronizavimo, ypač kai gama bangos, susijusios su aukšta pažinimo funkcija, sinchronizuojasi tarp dalyvių.
„Galėjome parodyti, kad tarpsmegeninių fazių sinchronizacija gali įvykti ir be kito asmens buvimo“, – sako vienas iš tyrimo autorių, doktorantas Valtteri Wikström. "Tai atveria galimybę ištirti šio socialinio smegenų mechanizmo vaidmenį sąveikoje su internetu."
Platesnis tyrimo kontekstas susijęs ne tiek su žaidimais, kiek su ilgesnio praleisto laiko prie ekrano, kurį dabar patiria dauguma iš mūsų, ir susirūpinimą dėl to, kaip tai veikia mus ir ypač jaunesnes kartas. Wikström mano, kad galiausiai šie smegenų sinchronizavimo matavimai bendradarbiaujant žaidimuose gali būti naudojami socialinės sąveikos „kokybei“ išmatuoti ir kad geresnis jų veikimo supratimas leis programinės įrangos kūrėjams kurti šia kryptimi.
Patį tyrimą galite pasiskaityti čia. Jo tyrėjai: Valtteri Wikström, Katri Saarikivi, Mari Falcon, Tommi Makkonen, Silja Martikainen, Vesa Putkinen, Benjamin Ultan Cowley ir Mari Tervaniemi.
