THE SUFFERING
„The Suffering“ yra pirmojo asmens šaudyklė (nors galima ir pasirinkti trečiąjį asmenį) išleista dar 2004 metais. Šį žaidimą buvo galima žaisti asmeniniu kompiuteriu ir „Xbox“ bei „Playstation 2“ konsolėmis.
Žaidime jūs įsikūnijate į vyrą, pavadintą „Torque“. Patenkate į kalėjimą ir veiksmas prasideda. Daug apie istoriją nesiplėsiu, tačiau priešai tikrai kraupūs, o veiksmo „The Suffering“ netrūksta. Šis žaidimas sulaukė kritikos, neva yra nebaisus, tačiau patys kūrėjai sakė, kad tai yra „action horror“, o ne „survival horror“, kas praleidus prie žaidimo porą valandų, pasidaro išties aišku.
Žaidimas turi daug pliusų - gerai išplėtotą istoriją, neblogą ginklų arsenalą ir išties nemalonią atmosferą. Nors tai ir senas žaidimas, siūlau išbandyti.
„SILENT HILL: HOMECOMING“
Net ir nežaidžiantys siaubo žaidimų yra girdėję apie vieną didžiausių šio žanro frančizių - „Silent Hill“. Dėl to, kuris serijos žaidimas yra geriausias, galima ginčytis, o dažniausiai favoritu įvardijamas „Silent Hill 4: The Room“. Bet man asmeniškai „Homecoming“ daug labiau prie širdies (jei taip galima sakyti apie siaubo žaidimą).
„Silent Hill: Homecoming“ veiksmas prasideda mažame miestelyje. Pagrindinis veikėjas Alex Shepherd grįžta į jį ir randa savo motiną katatonijos būsenoje, o kiti jo giminaičiai - dingę. Galiausiai visi įkalčiai jus nuveda į Silent Hill miestą.
Žaidimas puikiai „sukaltas“: atmosfera puiki, priešai originalūs, gausu ir įvairių galvosūkių. Tai intelektualus siaubo žaidimas, kurio centre - gera istorija (o man tai visada svarbu).
„AMNESIA: REBIRTH“
„Amnesia: Rebirth“ - mane visiškai netikėtai įtraukęs žaidimas, kadangi toks žanras toli gražu nėra tas, kurį rinkčiausi. Šis projektas šiek tiek nuvilia tuo, kad kai kurie galvosūkiai atrodo per sudėtingi, neintuityvūs, o kai kurios istorijai svarbios smulkmenos paslėptos taip kruopščiai, kad reikia skirti daug laiko jas atrasti. Tačiau viską „ištraukia“ puikiai sukurta bei išpildyta istoriją, dėl kurios šį žaidimą rekomenduočiau kiekvienam, mėgstančiam siaubo ir „tell - tale“ žaidimų žanrus.
„OUTLAST“
Tikriausiai nerasime sąrašo apie siaubo žaidimus, kuriame nebūtų „Outlast“. 2013 metais pasirodęs projektas yra puikus „survival horror“ pavyzdys.
Žaidimas prasideda kai jūs, žurnalistas vardu Miles Upshur, nusprendžiate pasidomėti, kas vyksta psichiatrinėje ligoninėje. Ten atvykus, prasideda tikrai baisūs dalykai.
Man „Outlast“ yra baisus dėl savo kuriamos atmosferos ir pasaulio taisyklių. Jūs negalite kovoti su priešais, juos nukauti. Iš esate bejėgis ir galite tik bėgti ar slėptis. Atrodo, kad viso žaidimo metu kažkas jus stebi per petį. „Outlast“ yra labai nejaukus žaidimas, tačiau jei turite stiprius nervus ir norite daug šiurpuliukų - rekomenduoju.
„DOOM 3“
Manau, kad „Doom 3“ yra nuvertinamas visai be reikalo. 2004 metais pasirodžiusį žaidimą patys kūrėjai pristatė kaip „survival horror FPS“ ir, regis, daug kas iš jo tikėjosi kažko panašaus į „Seriuos Sam“, tad buvo daug nuviltų lūkesčių.
„Doom 3“ jūs įsikūnijate į bevardį kareivį, atvykusį į Marse įkurtą stotį. Istorija visiems tikrai žinoma, tad jos nekartosiu.
Žaidimas pilnas tamsių, uždarų patalpų, dažnai tenka naudotis ir žibintuvėliu, nes priešai mėgsta tykoti tamsiuose kampuose ir užkabariuose. Į žaidimo atmosferą įsijausti tikrai lengva. Siūlau šio „FPS“ nenurašyti ir artėjant Helovino suteikti jam dar vieną šansą.
