Pradėkime nuo pradžių – „Amnesia: Rebirth“ išleistas dar 2020 metais, o jo kūrimu rūpinosi „Frictional Games“ kompanija. Iš tiesų, šio projekto tikriausiai nebūčiau pastebėjęs, jei ne „Epic Games“ akcija, kurios metu šis žaidimas „Epic Launcher“ buvo dalinamas už dyką. Šis žaidimas yra „Amnesia: Dark Descent“, išleisto 2010 metais, tęsinys, tačiau jokių siužeto panašumų ar jungties aš patvirtinti negaliu, kadangi pirmosios dalies nežaidžiau.
Žaidimas žaidžiamas iš pirmojo asmens perspektyvos, kas tikrai padeda daug lengviau ir greičiau įsijausti į herojės būseną. Istorijos pradžia gan paprasta - jūs skrendate lėktuvu, o jis sudūžta dykumoje. Pabundate aplaužytame orlaivyje, jūsų vyras ir bendrakeleiviai dingę. Greitai paaiškėja, kad praėjo jau dienos ar net savaitės nuo katastrofos ir visi išlikę buvo įsikūrę netoliese rastuose urvuose. Na, o tada jau istorija po truputį pradeda įsibėgėti. Apžvalgoje jos giliai neaptarinėsiu, tačiau galiu pasakyti, kad ji yra įdomi ir įtaigi, nagrinėjanti netekties, motinystės, kaltės, meilės temas, tačiau jas pateikianti išradingai bei įtikinamai. Istorija atsiskleidžia palaipsniui nagrinėjant rastus laiškus ar raštelius ir atmintint grįžtant įvairiems gyvenimo momentams.
Žaidimo grafinis pateikimas yra tikrai neblogas. Tikrai pagirtinas dalykas - aplinkos bei jos elementų atkūrimas. Viskas atrodo tikra, net ir tie dalykai, kurie mūsų realybėje neegzistuoja. Vizualioji pateiktis sukuria kraupią, vienišumo pilną atmosferą, kurią papildo ir garsai - žaisdami su ausinėmis girdėsite kiekvieną šnaresi, kiekvieną numesto daikto dunkstelėjimą, o tai šiame žaidime labai svarbu.
„Amnesia: Rebirth“ taip pat puikiai išsprendė psichiloginio siaubo momentą - šviesa yra vienas svarbiausių dalykų, ją galite palaikyti uždegę degtuką ar žvakes, deglus. Tamsoje tikrai nejauku, o pirmą kartą pamačius monstrą nugara tikrai perbėga šiurpas. Ir ne, antrą kartą smagiau nepasidaro.
Svarbu paminėti tai, kad šis žaidimas turi du tipus: siaubo ir istorijos, kurie skiriasi tiek sunkumu, tiek atskirais priešų elgesio elementais. Aš pasirinkau istorijos tipą, kadangi man daug įdomiau įsitraukti į pačią istoriją, o ko jau ko, bet siaubo, ar tam tikro nejaukumo man tikrai netrūko.
„Amnesia: Rebirth“ - mane visiškai netikėtai įtraukęs žaidimas, kadangi toks žanras toli gražu nėra tas, kurį rinkčiausi. Šis projektas šiek tiek nuvilia tuo, kad kai kurie galvosūkiai atrodo pet sudėtingi, neintuityvūs, o kai kurios istorijai svarbios smulkmenos paslėptos taip kruopščiai, kad reikia skirti daug laiko jas atrasti. Tačiau viską „ištraukia“ puikiai sukurta bei išpildyta istoriją, dėl kurios šį žaidimą rekomenduočiau kiekvienam, mėgstančiam siaubo ir „tell - tale“ žaidimų žanrus.
Jei ir jūs sumąstysite išbandyti „Amnesia: Rebirth“, rekomenduoju užsukti į Esports namų partnerio „Topo centras“ tinklapį ir išsirinkti geras ausines - su jomis žaidimas bus dar įtaigesnis.
