Norint samprotauti šia tema, visų pirmą privalu atsakyti į klausimą, kaip apskritai sporto šakos yra atrenkamos į olimpines žaidynes. Olimpiada šiuo atžvilgiu nėra įstrigusi sąstingyje – nuo 1896 m. į žaidynių repertuarą buvo įtraukta daugiau nei 100 skirtingų sporto šakų. Esportui norint tapti žaidynių dalimi, pirmiausia Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) jį privalo pripažinti kaip oficialų sportą. Pastaruoju 2019 m. gruodžio mėnesio komentaru, TOK yra deklaravęs poziciją, kad olimpinės žaidynės prioritetą skiria aktyviam gyvenimo stiliui bei fizinei, emocinei sveikatai. Koncentracijos šaltinis tampa ne pats žaidimas, o žaidėjai ar (kiber)atletai. Tarptautinis olimpinis komitetas pareiškė, kad dėka virtualios realybės technikos, sporto simuliaciniai žaidimai tampa vis labiau fiziški, kas leidžia aiškiau atkartoti tradicinio sporto esybę. Iš šio TOK pareiškimo galima suprasti tai, kad esportui norint tapti olimpiados dalimi, šiai disciplinai būtų privaloma inkorporuoti aktyvų gyvenimo stilių ir už kibernetinių erdvių – ruošti specifinius mitybos planus, užtikrinti žaidėjų fizinę bei psichologinę sveikatą. Laimei, populiariausių elektroninio sporto disciplinų CS:GO, League of Legends ar DOTA profesionalių komandų organizacijos užtikrina visus šiuos TOK keliamus reikalavimus savo žaidėjams. Tiesa, šios populiariausios disciplinos susiduria su kita realia problema – smurto vaizdavimu. Nuo pat elektroninių šaudyklių atsiradimo buvo keltas klausimas, ar kompiuteriniai žaidimai skatina smurtą. 2017 m. Tarptautinis olimpinis komitetas yra pareiškęs, jog smurtas vaizduojamas kompiuteriniuose žaidimuose yra nesuderinamas su Olimpiados vertybėmis. Žinoma, panašaus pobūdžio argumentą galima kelti ir su boksu, kuris yra vienas iš seniausių Olimpinių žaidynių dalis bei kuriame fizinio smurto tikrai nestokojama.
Kuomet sporto šaka yra pripažinta Tarptautinio olimpinio komiteto, ji įgyja Tarptautinio sporto federacijos statusą. Tuomet tarptautinė organizacija, reguliuojanti šią sporto šaką, privalo įteisinti Olimpinio judėjimo antidopingo kodą, užtikrinant, kad sportininkai net už renginių ribų nevartoja neleistinų medžiagų. Panašu, kad esportas yra priartėjęs prie šio tikslo – minėtose populiariausiose disciplinose prieš kiekvieną didelio masto renginį žaidėjai privalo atlikti tyrimą dėl neleistinų medžiagų patikrinimo. Tai tapo norma, kuomet 2015 m. vykusiame CS:GO turnyre vienos žymiausių JAV organizacijų Cloud9 žaidėjai prisipažino, kad turnyro metu vartojo Adderall, amfetaminą, kuris pagerina susikaupimą, didinant dopamino ir norepinferino kiekį smegenyse.
Galiausiai, sporto šaka turi pateikti peticiją TOK ir tuomet jis sprendžia, kokiu būdu įtraukti sportą į Olimpinių žaidynių programą. Yra trys galimi sporto šakos įtraukimo į Olimpines žaidynes būdai: 1) Kaip sportas (pvz. triatlonas pristatytas 2000 m. Sidnėjuje) 2) Kaip disciplina, jau egzistuojanti sporto šakoje (pvz. Moterų imtynės) ar 3) Kaip atskiras varžybų dalies renginys esančioje disciplinoje (pvz. moterų iečių metimas). Esportą, žinoma, reikėtų įteisinti kaip atskirą sporto šaką su skirtingomis disciplinomis (skirtingais žaidimais – CS:GO, LoL, Dota).
Vieni svarbiausių aspektų, į kurį atsižvelgia TOK yra viešas susidomėjimas disciplina bei jos renginio organizavimo kaštai. Susidomėjimas esportu yra milžiniškas – Newzoo atliktu tyrimu, 2019 m. esporto auditorija siekė 443 milijonus žmonių. Anot tyrimo, šis skaičius turėtų trečdaliu padidėti per ateinančius trejus metus. Patiems renginiams suorganizuoti nereikalinga būtina naujų stadionų statyba, kadangi istorinė esporto praktika rodo, kad milžiniško masto renginius galima suorganizuoti jau egzistuojančiose krepšinio ar ledo ritulio arenose. Tai reiškia, kad savo populiarumu esportas netgi lenkia kai kurias Olimpinių žaidynių disciplinas, o renginių organizavimas nereikalautų didelių kaštų.
Galiausiai, esporto, kaip Olimpinių žaidynių dalies, problema susiredukuoja į pripažinimo klausimą. Nors elektroninis sportas kol kas dar nėra pripažintas Tarptautinio olimpinio komiteto, savo administraciniu pasirengimu bei viešojo intereso įtaka ne tik nenusileidžia, bet ir lenkia kai kurias Olimpiados sporto šakas. Pripažinimas reikalauja viešos erdvės diskusinio įdirbio – norint aktualizuoti šią temą, reikia apie ją kuo daugiau kalbėti. Esporto pripažinimo klausimas bus išplėstas ir aptartas Esports namų gegužės mėnesio pabaigoje organizuojamoje konferencijoje, tad šiam klausimui Lietuvoje bus suteikta gausi platforma, kurioje savo samprotavimais dalinsis industrijos nariai – verslo atstovai, žaidėjai. Olimpinės žaidynės istoriškai buvo linkusios nukrypti neortodoksišku keliu – vienas to pavyzdžių būtų 1900 m. vykęs sportu pripažintas gyvų balandžių šaudymas. Galbūt ir esportui išauš diena įgyti tradicinio sporto statusą?
