Sausio 3 d. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė naują įstatymą, kuris faktiškai įgalina piratavimą šalyje. Plėtojant „intelektinį ir dvasinį-moralinį visuomenės potencialą“, įstatymas leidžia „be intelektinės nuosavybės teisių turėtojo sutikimo“ naudoti programinę įrangą, filmus, muziką ir t.t. „iš užsienio valstybių, vykdančių nedraugiškus veiksmus prieš Baltarusiją“, kol šis turinys yra laikomas „būtinas vidaus rinkai“.
Įstatyme nėra nurodyta, koks būtent turinys yra laikomas „būtinas vidaus rinkai“. Visgi galima neabejoti, kad brangi ir naudinga „Windows“, „Microsoft Office“ ar „Adobe“ programinė įranga pateks po šiuo aprašymu.
Ši beprotiška įstatymo schema turi savo vidinę logiką. Teoriškai baltarusių piliečiai ar organizacijos, kurios naudosis piratuota įranga, turės už ją susimokėti – tik pinigai keliaus tiesiai į Baltarusijos patentų tarnybos valdomas bankų sąskaitas. Tada teisių turėtojams bus suteiktas trejų metų terminas pateikti prašymą Baltarusijos vyriausybei dėl jiems priklausančio atlyginimo už jų turinį. Jei teisių turėtojai nespėja to padaryti, valstybė gauna pinigus.
Tačiau net ir tokio absurdiško scenarijaus atveju, kai visi, besinaudojantys piratinėmis programomis, nusprendžia apie tai pranešti valdžios institucijoms, o vyriausybė greitai ir nuoširdžiai reaguoja į programų teisių turėtojų prašymus, tikroji suma, kurią jie gautų, priklausys nuo Baltarusijos ministrų tarybos nuožiūros. Įstatymas taip pat numato, kad Baltarusijos patentų institucija gali „išskaityti ne daugiau kaip 20 procentų“ nuo bet kokio atlygio, kurį ji tvarko, prieš perleisdama jį atitinkamiems teisių turėtojams.
Akivaizdu, kad Baltarusijos valdžia bando sukurti tokias nepatogias sąlygas, kad intelektinių nuosavybių teisių turėtojai nė nebandytų pateikti oficialaus prašymo susigrąžinti jiems priklausančius pinigus už pavogtą jų turinį. Šis įstatymas galios iki 2024 m. gruodžio 31 d.
