Tikriausiai visi pamename jau legendiniu tapusi momentą, kai tik paskelbus apie „Diablo“ žaidimą, skirtą mobiliesiems, vyras iš publikos tiesiai šviesiai paklausė ar tai koks pokštas. Ne, pokštų čia nebuvo, tiesiog kūrėjai ieškojo naujų galimybių monetizuoti šią frančižę. Juokinga tai, kad galiausiai „Diablo Immortal“, kurtas tik mobiliesiems, buvo pačių kūrėjų modifikuotas ir asmeniniams kompiuteriams. Priežastis paprasta – fanai būtų patys tai padarę, tai būtų buvęs tik laiko klausimas. Aš pats „Diablo Immortal“ žaidžiau tik kompiuteriu, nes iš esmės nelabai mėgstu žaisti telefonu.
Vizualinė dalis
Pradėsiu nuo vizualinės dalies – žaidimo estetika išlaiko visas „Diablo“ tradicijas ir ši dalis primena „Diablo III“. Aplinkai dėmesio skirta pakankamai, žaisdami pereisite į vis naujus žemėlapius, kuriuose nerasite nieko nematyto (miestų griuvėsiai, požemiai, pelkės, dykumos ir panašiai), ar šviežio, originalaus, tačiau labai skųstis negalima.
Vos įsijungus žaidimą, į akis krenta didžiuliai mygtukai ir atrodytų pagal visai kitą, nei įprasta, logiką, sudėliota meniu navigacija. Iškart aišku, kad visų pirma „Diablo Immortal“ yra „mobile“ skirtas žaidimas ir daug dėmesio specialiam pritaikymui nebuvo skirta.
Veikėjų gebėjimų animacijos yra visai neprastos (ir vėl – turint omenyje, kad tai yra „mobile first“ žaidimas). Pačių veikėjų išvaizda nieko stipriai neišsiskiria, kylant lygiui naudojami nauji šarvai ir ginklai dažniausiai skiriasi tik menkomis detalėmis, kas sukuria kiek monotonišką įspūdį.
Priešams, atrodo, nebuvo skirta daug dėmesio – jie tarsi nukopijuoti nuo tūkstančio kitų „RPG“ žaidimų. Žinoma, čia būtų originaliu tikrai sunku, tačiau panašu, kad net nebuvo stengtasi: papuvę zombiai, dideli vabalai, demonai ar plėšrios gėlės nieko nestebins, tačiau buvo galima įdėti daugiau laiko viską atšviežinti. Be to, spalvinė gama naujuose lygiuose praktiškai nesikeičia – atrodo, kad dykuma ar pelkė turi vieną spalvą, o apie atspalvius išvis galima pamiršti.
Bendrai vertinant vizualinė žaidimo dalis man yra geriausiu atveju vidutiniška dėl pasikartojamumo, pilkumo ir įvairovės trūkumo.
Veikėjai ir klasės
Jei žaidėte kitas „Diablo“ dalis, tai nei pačios veikėjų klasės, nei jų galimybės jūsų nenustebins. Truputį pažaidus su keliais viekėjais, man susidarė įspūdis, kad jie iš esmės yra vienodi.
Vienas „skill'as“, veikiantis tam tikrai teritoriją ir galintis daryti žalos daug priešų vienu metu, kita galimybė leidžia judėti (pabėgti ar grečiau atsirasti norimoje vietoje), dar kitas – koncentruoja daromą žalą į vienas ar tik kelis priešus. Rodos, kad skiriasi tik pačio žmogeliuko modelis ir veiksmų animacinis atvaizdavimas.
Atskiroms klasėms tikrai trūksta isškirtinumo, nes kariai vieni nuo kitų beveik nesiskiria, kaip ir magas ar lankininkas. Kitavertus, pati kovos mechanika yra labai paprasta, pažįstama ir beveik nereikia sukti galvos, kaip nukauti priešus. Žinoma, aš pats aklai nesekiau siūlomais deriniais ir dėliojausi savo „combo“. Tai suteikia galimybę žaidimą koreguoti pagal savo preferencijas, kas man patiko.
„Diablo Immoral“?
Kolega iš Estijos šį žaidimą pavadino „Diablo Immoral“. Smagus juokelis, tik kiek jame tiesos? Ar galima tiesiog žaisti „Diablo Immortal“ neišleidžiant krūvos pinigų.
Kaip jam tikriausiai žinote, skrupulingi žmonės paskaičiavo, kad norint pabaigti „Diablo Immortal“, jums reikia šimtų tūkstančių eurų, o nenorint jų mokėti – bent 10 metų buko „brūžinimo“. Tai skamba kaip beprotystė, tačiau realybė tikrai taip ir yra. Kiti bandymai parodė, kad po tam tikro laiko bei įvykdytų užduočių „Diablo Immortal“ drąstiškai mažina patirį, gaunamą iš kovų su monstrais, tai pat labai stipriai sumažėj galimybė rasti geresnius daiktus. Tai reiškia, kad per vieną dieną galite pasiekti tik tam tikrą lygį daiktų rinkimo ar pačio veikėjo lygio kėlimo prasme - kad vėl viskas pajudėtų įprastai, reikia laukti kitos dienos. Taigi, pats žaidimas turi sistemą, kuri riboja jūsų galimybes greičiau judėti link tikslo.
Manau, kad daugelis nutuokiate, dėl kokių priežasčių taip yra. Žaidimo kūrėjai pasinaudojo „geriausiomis“ mobiliųjų žaidimų monetizavimo tradicijomis, tačiau panašu, kad tiesiog nepasirinko kelių elementų iš sąrašo, bet pritaikė absoliučiai viską, kas tik įmanoma. Tai liūdina, nes jei jūs mėgstate žaidimą ir norite pereiti ne tik pagrindinę istoriją, bet pasiekti ir „endgame“, jums tai kainuos ir daug laiko, ir dar daugiau pinigų. Galima suprasti norą uždirbti, tačiau šiuo atveju buvo perlenkta lazda: pats žaidimas neturi jums pasiūlyti nei kažko naujo, nei puikiai veikiančio seno ir, susidaro įspūdis, tik ir laukia progos iš jūsų kišenės ištraukti dar vieną eurą. Žaidėjų įvertinimai rodo, kad visi tai puikiai supranta.
Kitavertus, aš žaidžiau „Diablo Immortal“ ir nemokėjau nei vieno cento. Į dieną apie valandą praleisdavau vykdydamas įvairias užduotis. Galiu pasakyti, kad buvo visai smagu, tačiau tas džiaugmas greitai dingo suvokus, kad niekados nepavyks užbaigti žaidimo – neturiu nei laiko, nei noriu tam skirti pinigų.
Iš esmės tikrai galima „Diablo Immortal“ žaisti ir nieko neperkant, tačiau suvokimas, kad nieko nepasieksi, bent jau mane demotyvuoja. Tai būtų tik žaidimas dėl pačio žaidimo veiksmo. Jei tai jums teikia malonumą – pirmyn. Jei ne, geriau palaukite „Diablo IV“.
