Dungeons & Dragons (D&D) buvo sukurtas Gary Gygax bei Dave Ameson ir dienos šviesą išvydo 1974 m. Žaidžiant D&D su bičiuliais apsimetama herojais ir patiriami fantastiniai nuotykiai. Kiekviena D&D partjia yra vedama Dungeon Master (liet. požemių meistro). Ji(s) atlieka pagrindinio pasakotojo rolę – ji(s) apibūdina nuotykį, kuriame atsidurs žaidėjai, nustatydama(s) įgyvendinamus tikslus ir potencialų atlygį, skirtą motyvuoti herojus atlikti tas užduotis. Iš pirmos pažiūros gali pasirodyti, kad požemių meistras žaidžia prieš kitus, tačiau iš tikrųjų ji(s) žaidžia kartu su visais. D&D tikslas nėra pašalinti kitus žaidėjus, tiesą pasakius, apskritai neįmanoma laimėti šiame žaidime. Pagrindinis žaidimo tikslas yra smagiai praleisti laisvalaikį su draugais ir lavinti savo vaizduotę. Taigi požemių meistro užduotis yra sukurti jaudinantį bei sudėtingą scenarijų, o likusių žaidėjų (herojų) užduotis yra įvykdyti užduotis ir drauge tyrinėti sukurtą pasaulį.
Prieš norint pasinerti į D&D nuotykius, žaidėjai privalo susikurti savo herojų. Pirmiausiai reikia pasirinkti savo personažo rasę – žmogų, elfą, nykštuką, t.t. – bei klasę – karį, burtininką, t.t. Po to reikia užpildyti personažo lapą, kuris iš esmės yra skirtas sekti tavo personažo siužetinę liniją – apibūdinti jo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Svarbiausias aspektas herojaus kūryboje yra nuosprendis, kas šį personažą padaro unikaliu – jo išvaizda, stilius, išsiskirianti keistenybė. Personažai gali varijuoti nuo tatuiruoto panko gnomo iki bibliotekininko elfo. Kiekvienas herojus privalo turėti skatinamąjį veiksnį leistis į nuotykius. Vėlgi, ši motyvacija gali būti itin kilni, kaip siekis sunaikinti blogį pasaulyje ar pakankamai paprasta kaip noras gauti aukso. Kuomet visi žaidėjai sugalvoja, kuo nori būti, požemių meistras įpina visus naratyvus kartu ir sukuria siužetą.
Iš esmės, visą D&D žaidimo procesą apima trys žingsniai – apibūdinti, nuspręsti ir ridenti. Požemių meistras apibūdina situaciją, herojai nusprendžia, kaip į ją reaguoti ir tuomet žaidėjai meta dvidešimties akučių kauliuką, siekiant išsiaiškinti, ar jiems pavyko, ar ne – kuo didesnį skaičių išrideni, tuo geresni padariniai laukia herojų. Daugelyje žaidimų žmonių sprendimai yra apriboti žaidimo kūrėjų nustatytų rėmų – iš esmės pats esi vežamas siužeto bėgiais, neturėdamas didelės laisvės. D&D atveju, žaidėjas turi absoliučią laisvę nuspręsti, ką jis nori veikti – galbūt tu nori susikauti su blogiuku, galbūt su juo nueiti į barą ar jį apgauti. Nors požemių meistras suduoda pirmąjį žaidimo toną, joks vienas žaidėjas nekontroliuoja siužeto linijos. Ilguoju laikotarpiu jo atsakomybė tampa sekti visą istoriją ir surišti ją į loginę seką. D&D ne tik suteikia laisvę rinktis, bet ir prievolę prisiimti atsakomybę už savo sprendimus.
Šį, iš pirmos pažiūros, nekaltą žaidimą supo milžiniškos kontroversijos. Ankstyvajame devintajame XX a. dešimtmetyje D&D susilaukė daug neigiamo dėmesio žiniasklaidoje – esą žaidžiant praktikuojamas satanizmas, propaguojama savižudybė, žudymai ir pornografija. Kai kurie manė, kad šis žaidimas kenkia moralinei visuomenės tvarkai. Iki šių dienų D&D yra uždraustas Viskonsino valstijos Waspun kalėjime, kadangi yra manoma, kad šis žaidimas skatina nusikaltėlišką gaujų veiklą.
1982 m. Virdžinijos valstijos gyventoja Patricia Pulling įkūrė grupę „Susirūpinusieji dėl Dungeons & Dragons“. Ši grupė siekė D&D ir kitų panašių žaidimo pašalinimo. Pulling suorganizavo šį judėjimą, kuomet jos sūnus Irving nusižudė; ji padavė mokyklos direktorių į teismą, kaltindama jį, esą jis užbūrė D&D prakeiksmą jos sūnui, kas paskatino jį nusižudyti. Kuomet teismas atmetė jos kaltinimus, ji tęsė savo veiklą, bandydama viešinti, esą D&D skatina satanizmą, prievartavimus ir kitas amoralias praktikas. Tiesa, tokias nuogandas The Washington Post žurnalistė Radley Balko priskyrė bendrai XX a. 8-ojo dešimtmečio satanizmo panikai – daugelį to laikotarpių reiškinių buvo bandoma priskirti šėtono darbui.
Per keletą dešimtmečių D&D tapo vienu populiariausių stalo žaidimų – jis minimas daugybė filmų, serialų, apie jį rašoma gausus kiekis knygų. Šis žaidimas turi galingą traukiamąją jėgą. Visi gyvenime esame susikūrę ar įgiję daugybę personažų – vienu metu esi studentas, sūnus, lietuvis. D&D suteikia galimybę tapti kažkuo kitu, atskleisti šioje žemėje sau nepasiekiamą saviraiškos formą. Pati žaidimo atmosfera skatina bendruomeniškumą, lavina vaizduotę bei sukuria ilgalaikius linksmus prisiminimus.
