Esportas pamažu tampa vis paklausesne ir daug žadančia futbolo klubų plėtros idėja. Per pastaruosius dvejus metus ši rinka augo tiesiog stulbinančiu greičiu, negana to, kitąmet jai žadamas kol kas didžiausias šuolis, tad nenuostabu, jog futbolo klubai bei kitos sporto ekipos investuoja didelius pinigus į savo esporto komandų kūrimą. Metų pradžioje atliktas tyrimas parodė, jog savo esporto komandas turėjo beveik 200 profesionalių sporto klubų, iš kurių 150 – futbolo.
Sporto pasaulyje esportas – ne naujiena. Ne naujiena ir tiesiog žaibiškas šios rinkos augimas bei populiarėjimas. Statistika byloja, jog per pastaruosius kelerius metus esporto rinka kasmet augo maždaug 40 procentų. 2016 metais jos vertė buvo 463 mln. JAV dolerių, šių metų pradžioje – 900 mln. Tikimasi, jog 2019 metais ji perkops ir 1,1 mlrd. dolerių ribą.
Kasmet didėja ir esporto turnyrų priziniai fondai. Pavyzdžiui, neseniai vykusio „Dota 2“ pasaulio čempionato prizinis fondas siekė daugiau nei 25 mln. dolerių.
Jau 2014 metais „League of Legends“ pasaulio čempionatas pritraukė daugiau žiūrovų nei NBA finalo rungtynės. Šiuo metu esporto sirgalių yra daugiau nei 350 mln., tačiau pranašaujama, jog per artimiausius dvejus metus šis skaičius perkops ir 500 mln. ribą.
Tad nenuostabu, jog kai kuriems klubams esportas gali tapti išgyvenimo klausimu. Žinoma, tokios komandos kaip Madrido „Real“, „Juventus“, „Manchester United“, „Barcelona“, „Bayern“ ir t.t. į šią kategoriją nepatenka, kadangi jų sirgalių bendruomenės yra nusidriekusios per visą pasaulį. Nepaisant to, pirmuosius žingsnius esporto rinkoje jau pradėjo dėti ir didžiausi pasaulio klubai, sporto žiniasklaidos įmonės (pvz., „Goal“) bei pavieniai aukščiausios klasės žaidėjai (pvz., Mesutas Ozilas).
Tačiau spėti įšokti į įsibėgėjantį esporto traukinį kur kas svarbiau yra mažesniems klubams. To priežastys yra gana paprastos: 1) tokių klubų aistruoliai iš esmės yra tik vietos gyventojai. Be to, jų sirgalių bendruomenėse jaunųjų sirgalių skaičiai didėja pernelyg lėtai arba išvis nedidėja; 2) pardavus televizijos teises, mažiesiems klubams atitenka labai maža dalis pajamų. Jau ką kalbėti apie mažųjų lygų, kurių transliacijos užsienio kanalams nerūpi, padėtį?
Apie ne itin gerą mažesnių klubų finansinę padėtį daug pasako šią savaitę Olandijos futbolo lygos klubų PSV, „Ajax“ bei „Feyenoord“ inicijuota paramos akcija, kuria pastarosios komandos pažadėjo 10 proc. Europos bei Čempionų lygose gautų pajamų padalinti likusioms „Eredvisie“ lygos komandoms. Šią paramą kai kurie Nyderlandų klubai panaudos dirbtinės žolės pakeitimui natūralia. Ir tokios problemos egzistuoja lygoje, patenkančioje tarp 10 stipriausių/įdomiausių pasaulyje.
Grįžtant prie demografinių problemų, mažiems klubams pritraukti paauglių dėmesį tampa vis sunkiau. Verslo ir finansinių naujienų milžino „Bloomberg“ atliktas tyrimas parodė, jog 18–24 metų žmonės mažiausiai domisi tradiciniu sportu iš visų amžiaus grupių. Tai ypač susiję su bendrai didėjančiomis kainomis, su pasikeitusiu jaunimo požiūriu ir gyvenimo būdu, su technologinėmis naujovėmis bei besikeičiančiomis laisvalaikio leidimo tendencijomis.
Nors esporto auditoriją sudaro ne vien paaugliai, jie šioje statistikoje aiškiai dominuoja. Būtent todėl esportą klubai mato kaip pagrindinį ginklą, galintį padidinti jų įtaką virtualioje erdvėje bei užtikrinti pelningą ateitį. Be to, prieš savo varžovus ne iš sporto pasaulio komandos turi nemažai pranašumų: išvystytą infrastruktūrą, arenas, strategijas pardavinėjant bilietus ir televizijos teises, dideles socialinių tinklų auditorijas. Kadangi kuriamos esporto komandos yra integrali sėkmingai veikiančių klubų dalis, tai ramybės suteikia ir rėmėjams.
Visgi futbolo komandoms įsitraukiant į esporto rinką svarbiu tampa klausimas, kaip susieti save su kažkuo, kas yra ne visai atletiška.
Lengviausias ėjimas – FIFA serijos žaidimo komandų kūrimas. Tai nebūtinai yra paklausiausias žaidimas esporto rinkoje, tačiau jo potencialas taip pat jau yra gana didelis. Tai liudija vasarą vykęs „FIFA eWorld Cup 2018“ čempionatas, kurio nugalėtojas Mosaadas Aldossary'is susižėrė 250 tūkst. JAV dolerių.
Tačiau FIFA serijos žaidimas nėra vienintelis, į kurį nagus kiša klubai. Dar populiaresni yra CS:GO ir jau minėtas „League of Legends“. CS:GO kai kurioms komandoms yra nepriimtinas (pvz., „Valencia“), nes tiesiog kertasi su klubo vertybėmis. O „League of Legends“ yra populiariausias žaidimas pasaulyje. Pirmoje rugsėjo pusėje apie iš naujo kuriamą šio žaidimo komandą pranešė „Paris Saint Germain“ klubas, po neseniai pasirodžiusio klipo apie naująjį stadioną gandai sklinda ir dėl Madrido „Real“.
Žinoma, investuojant į tai, kas yra pakankamai nauja, privaloma suprasti ir pačias įvairiausias rizikas. FIFA serijos žaidimai šiuo metu neturi tokio ekonominio potencialo kaip „League of Legends“ ar CS:GO, tačiau jie gali būti užtikrintesnė investicija.
Investuodami į kitus žaidimus klubai privalo suprasti, jog esporto rinkoje viskas gali labai greitai apsiversti aukštyn kojomis. Pavyzdžiui, šiandien „League of Legends“ yra didžiausias žaidimas esporto pasaulyje, o jau kitą dieną jo populiarumas gali sumažėti dėl kokios nors naujovės. Pažiūrėjus į tai, kaip žaibiškai išpopuliarėjo žaidimai „Player Unknown Battlegrounds“ arba „Fortnite“, tokios galimybės atmesti nereikėtų.
Tačiau, anot Lietuvai ir visam Baltijos regionui prieš mėnesį „European Masters“ turnyre atstovavusio Algirdo Griciaus, didžiausia rizika slypi ne tame.
„Visuose žanruose yra pirmaujantys žaidimai. FPS (First-person shooter) žanre dominuoja CS:GO, MOBA (Multiplayer online battle arena) – „League of Legends“ ir „Dota“. Manau, kad investuojant į šiuos žaidimus klubams rizika kyla ne dėl paties žaidimo populiarumo, o galimybės, jog komanda iškris iš stipriausios lygos“, – teigė „Turing eSports“ komandos kapitonas A.Gricius.
„Dėl to nuo šio sezono Amerikoje pradeda galioti franšizių sistema, kuri kitąmet bus įvesta ir Europoje. Tai investuotojams suteiks daugiau garantijų, nes jie bus tikri, jog jų komandos žais pagrindinėse lygose.“
„Kalbant apie riziką, pats esportas kol kas neša tam tikrą riziką, nes tai yra visai naujas dalykas. Galima tik spėlioti, kaip klostysis jo ateitis. Tačiau tuo pat metu reikia pabrėžti, kad jeigu esporto rinka ir toliau plėsis tokiais tempais, už santykinai nedidelę sumą įsitraukę klubai turės didelius dividendus ateityje.“
Kalbėdamas apie futbolo klubų kuriamas FIFA serijos žaidimų komandas, A.Gricius pabrėžė, kad sportinių žaidimų kontekste visada atsiras ir palaikančių, ir prieštaraujančių.
„Žiūrint į sportinius žaidimus, manau, kad visada bus kelios stovyklos, – svarstė A.Gricius. – Vieni savaitgalio vakarais mieliau žiūrės tikrąjį futbolą, kiti (naujoji karta) – virtualų. Dėl to matome daug pavyzdžių, kuomet klubai turi komandas keliose disciplinose, tarkim, FIFA ir „League of Legends“ arba CS:GO“.
Puikus pavyzdys mažesniems klubams esporto pasaulyje yra „FC Copenhagen“ komanda, gerai besitvarkanti tiek pačiuose esporto turnyruose, tiek komandos rinkodaroje.
Skirtingai nei kiti klubai, esporto komandoms perdavę savo pavadinimus, „FC Copenhagen“ priėmė strategiškai pagrįstą sprendimą savo komandą pavadinti kitaip – „North“. Taip komandos vadovybė pasielgė suprasdama, jog „FC Copenhagen“ yra didelis klubas Skandinavijos ribose, bet yra nereikšmingas užsienio rinkose. Suteikdami esporto komandai savo pavadinimą jie būtų apriboję save. Tai rodo, jog klubo vadovybė „North“ komandą ateityje mato kaip reikšmingesnį reiškinį nei „FC Copenhagen“.
Šiuo metu „North“ ekipą sudaro dvi CS:GO komandos. „FC Copenhagen“ galvojo ir apie „League of Legends“ komandos kūrimą, tačiau tai ją greičiausiai būtų privertę persikelti į Berlyną. Taip būtų sumažintas bendravimas su futbolo komandos gerbėjais bei kuriamo turinio kokybė.
O bendravimas su sirgaliais ir turinys, anot A.Griciaus, yra itin reikšmingi esporto pasaulyje. Šiame etape galbūt netgi dar svarbesni už rezultatus ir pergales.
„Gerbėjai, žinoma, mėgsta pergales, bet dar labiau jie mėgsta matyti, jog žaidėjai yra paprasti žmonės, niekuo neišsiskiriantys iš savo sirgalių. Todėl čia labai svarbų vaidmenį atlieka esporto kultūros fenomenas – tiesioginės transliacijos „Twitch“ ar identiškose platformose“, – pabrėžė A.Gricius.
„Jos leidžia profesionaliems žaidėjams realiu laiku bendrauti su savo gerbėjais. Sirgaliai gali stebėti, kaip treniruojasi jų mėgstamas žaidėjas, kokias taktikas taiko ir kokiais būdais siekia pergalės.“
Kad esporto reikšmė sporto pasaulyje išties auga, liudija ir tai, jog į šią rinką investuoti pradeda ne tik paskiros komandos, bet ir didžiosios sporto lygos. Štai Anglijos „Premier“ lyga ir JAV kompiuterinių žaidimų kūrėjas „Electronic Arts“ praeitą savaitę sudarė sutartį, kurios pagrindu bus sukurta „ePremier League“. Šioje lygoje bus atstovaujama visiems 20 „Premier“ lygos klubų.
„ePremier League“ startuos 2019 metų sausio mėnesį. 32 geriausi žaidėjai vėliau susigrums atkrintamosiose varžybose, kurių metu išaiškės „Premier“ lygos klubams finale atstovausiantys žaidėjai. Apie rimtus šio projekto užmojus byloja tai, jog finalus transliuos Didžiosios Britanijos milžinas „Sky Sports“ bei „Premier“ lygos oficialūs kanalai.
„Premier“ lyga, beje, savo esporto atšaką kuria ne vienintelė. Prieš kelis metus startavo ir „Formulė-1“ įsteigta oficiali esporto turnyrų serija, bei NBA projektas „2k League“, šiemet – pajėgiausios JAV futbolo lygos steigiama eMLS bei nemažai kitų gerai pasaulyje žinomų sporto lygų.
Žinoma, didžiosios lygos šiame etape esporto atšakas greičiausiai kuria tam, jog padidintų savo auditoriją ir per žaidimus kartu skatintų jaunimo domėjimąsi tikruoju sportu, tačiau visa tai tik prisideda prie esporto reikšmės didėjimo.
