Europos Sąjungos atsakas į Vladimiro Putino invaziją buvo griežtas.
„Rusijos žiauri ataka verčia mus būti atsargesnius priimant Rusijos piliečius į Belgiją, – teigė Belgijos migracijos ministras Sammy Mahdi. – Šiuo metu rusai čia nelaukiami, turime pagalvoti ir apie visuotinį vizų draudimą.“ Nors Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo taip griežtai apie rusų migraciją nepasisakė, jis aiškiai demonstruoja, jog yra už didesnes sankcijas agresorių tautai.
Gegužę taip pat buvo pranešta, jog ES sustiprins per Šengeno zoną keliaujančių Rusijos piliečių tikrinimą, o tai reiškia ilgesnį vizų išdavimo procesą. „Turint omenyje dabartinę saugumo situaciją, svarbu, jog konsulatai užtikrintų, jog dėl vizų aplikuojantys asmenys tikrai nekeltų vidinės ar tarptautinės grėsmės“, – skelbta ES komisijos pranešime.
Tas pats galiojo ir Rusijos esporto atstovams, kurie, atrodė, bus priversti praleisti praeitą mėnesį vykusį CS:GO „Major“ kategorijos turnyrą Antverpėje, tačiau koncentruotos PGL, organizacijų ir vietos politikų pajėgos to leido išvengti. Matydami gerą galimybę išgarsinti savo miestą, politikai ir PGL intensyviai dirbo nuo vasario mėnesio iki pirmos turnyro dienos, kad žaidėjams iš Rusijos niekas netrukdytų dalyvauti „Major“ turnyre.
Žinant geopolitinę situaciją pasaulyje ir ypač Europoje, faktas, kad Antverpė priėmė Rusijos žaidėjus, atrodo įspūdingai. Tačiau panašu, kad taip daugiau kurį laiką nebus. Rusijos invazijai nerodant jokių sustojimo ženklų, sankcijų prieš šalį agresorę ir jos piliečius bus laikomasi vis griežčiau. Atrodo neišvengiama, jog Rusijos esporto organizacijos nuo šiol nebus laukiamos tarptautiniuose turnyruose, o patį esportą perskirs geležinė uždanga – Rusijos ir Baltarusijos komandų akys dabar greičiausiai kryps į Rytus link Kinijos.
Patiems rusams, nepaisant to, ar jie skelbiasi užimantys antiputinistišką poziciją, pasaulis pamažu traukiasi. Kovo mėnesį, netrukus po karo pradžios, Čekija paskelbė nepriimsianti vizų prašymų iš rusų. Lietuva ir Latvija labai greitai pasekė šiuo pavyzdžiu. Balandį tą patį padarė Nyderlandai, taip pat išsiuntę atgal visus Rusijos diplomatus.
ES nėra priėmusi oficialaus draudimo rusų vizoms, tačiau oficiali Sąjungos pozicija nėra labai svarbi. Šalys individualiai priima sprendimą neleisti atvykti rusams, o tos, kurios galbūt ir leistų, sugriežtintas vizų priėmimo procesas neleistų jų išduoti iki prasidedant turnyrams. Taigi galimybės samdyti Rusijos žaidėjus ne Rusijos komandoms tampa vis ribotesnės.
Kita problema – beveik visos tarptautinės oro linijos sustabdė skrydžius į ir iš Rusijos, tad komandoms, kurios savo bazių neperkėlė į Europą ar kitur, atsiranda ne tik papildomų iššūkių, bet ir išlaidų, norint pasiekti svetur vykstančius turnyrus. Juolab kad net ir persikėlimas iš Rusijos negarantuoja, jog rusai bus priimami į tarptautinius turnyrus.
Rusijos ir Ukrainos karas supainiojo į mazgus net ir kur kas didesnį politinį svorį turintį sporto pasaulį, tad kokius šansus turi esportas? Šios rinkos advokatai yra pavieniai ir toli vienas nuo kito, be to, šalys greičiausiai niekada nebandys būti lanksčios dėl tokio mažmožio kaip esportas.
Kaip pavyzdį galime paimti pirmą didesnį turnyrą po „Major“ čempionato Antverpėje, „IEM Dallas“. Nepaisant to, jog turnyras priklauso „Intel Grand Slam“ serijai ir iš pagrindinio savo rėmėjo vėl sėkmingai susirinko 100 milijonų dolerių ESL turnyrams, į istoriją jis įeis kaip vienas skurdžiausių ir nereikšmingiausių aukščiausio lygio turnyrų. „NaVi“, „Entropiq“, ir „Virtus.pro“ su žaidėjais iš Rusijos nesugebėjo gauti vizų turnyrui JAV, dėl to šių komandų, kurios vienareikšmiškai būtų vienos iš favoričių, Dalase nebus.
Be vizų problemos, kurios neleidžia rusams patekti į Dalasą, yra ir eilė kitų. Pavyzdžiui, tos pačios Rusijoje naudojamos vakcinos nuo koronaviruso „Sputnik V“ nepripažįsta nei JAV maisto ir vaistų administracija, nei PSO. Tai reiškia, kad jeigu žaidėjas iš Rusijos nėra pasiskiepijęs bent dviem dozėmis kita vakcina, jie į kitas šalis įleidžiami nebus.
Taigi, jeigu esi esportininkas iš Rusijos, tavo galimybės šiuo metu yra labai ribotos. Arba tu sutinki persikelti į kitą šalį ir viešai priimti jos užimamą poziciją Rusijos klausimu, suprasdamas savo elgesio sukeliamą grėsmę, tarkim, artimiesiems, suvokdamas, jog greičiausiai ilgą laiką negalėsi grįžti į tėvynę, arba lieki Rusijoje, tačiau negali daryti savo darbo.
Rusijos ekonomika kurį laiką neabejotinai regresuos ir išgyvens recesiją, tad esporto žaidėjai susiduria ne tik su grėsme užsidirbti gerokai mažesnį atlyginimą, bet ir neišvengiama pasekme regresuoti turint ribotą varžovų pasirinkimą.
Tas pats galioja ir esporto organizacijoms iš Rusijos. Investavimas į esportą šiuo metu verslininkams Rusijoje turi labai mažai saugumo tinklų. Pavyzdžiui, prasidėjus antram karo mėnesiui JAV organizacija „Cloud 9“ per Norvegijos agentūrą ULTI įsigijo visą „Gambit Esports“ CS:GO komandą už viso labo milijoną dolerių. Toks sandoris už vieną geriausių CS:GO komandų pasaulyje prieš pusmetį būtų atrodęs absurdiškai mažas.
Šie scenarijai jau rutuliojasi prieš mūsų akis. Tarkim, „Major“ turnyre Antverpėje komanda „Team Spirit“ turėjo ant atsarginių suolo pasodinti savo žvaigždę Abdulkhaliką „degster“ Gasanovą, nes šis nepanoro iš Rusijos persikelti į Serbiją. Taigi tai reiškia, kad be jokios asmeninės kaltės tokie žaidėjai yra priversti švaistyti savo talentą, o organizacijos kaip „Team Spirit“ turi rinktis – arba toliau mokėti atlyginimą nežaidžiančiam rusui, ar parduoti jį Rusijos ekipai už kur kas mažesnius pinigus nei rinkos vertė.
Šie pokyčiai paveiks ne tik CS:GO, žinoma, o visą esporto industriją, nes kad ir kokią poziciją asmenys ar organizacijos užimtų Rusijos klausimu, jie bet kokiu atveju privalo būti paklusti politiniams sprendimams.
Turbūt geriausiai dabartinę situaciją iliustruoja „NaVi“ organizacija. Po konflikto suiro dvi šios organizacijos akademijos, jų vykdantysis direktorius turi priiminėti verslo sprendimus tuo pat metu kovodamas fronte, o jų pagrindas – CS:GO komanda, savo gretose turėjusi daug žaidėjų iš Rusijos, – išgyvena didelę krizę.
Du jų žaidėjai rusai sutiko persikelti svetur, tačiau ekipa prarado savo kapitoną (angl. in-game leader) dėl jo žmonos prorusiškų komentarų.
Organizacijos išeičių galėtų ieškoti tarp kitų Rusijos komandų, tačiau čia atsiranda dar viena problema: jauni talentai dažnai turi sutartis su kitomis komandomis, kurios greičiausiai veda prie oligarchų, kuriuos finansuoti ir kuriems mokėti pinigus yra draudžiama.
Rusijos ir Ukrainos karas žaidėjus paveikia ir asmeniniame lygyje. Tos pačios „NaVi“ talismanas Aleksandras „s1mple“ Kostyljevas, prieš kelias savaites užsiminė apie galimą pertrauką nuo CS:GO. Ta pertrauka gali reikšti bet ką – nuo trumpų atostogų iki ankstyvos karjeros pabaigos ar perėjimo į „Valorant“.
Tereikėjo kelių mėnesių, kad CS:GO apsiverstų aukštyn kojomis ir taptų kažkuo neatpažįstamu. Kaip visa tai rutuliosis – neaišku, tačiau viena galima sakyti drąsiai – globalus žaidimas pasikeitė neatpažįstamai ir nežinia, ar sugrįš į ankstesnes vėžes.
