Šešiasdešimties minučių testą sudaro keturi labai paprasti kompiuteriniai žaidimai. Viename reikia įsiminti figūrų išsidėstymą, kitame – pademonstruoti reakciją. Kiekvieno asmens rezultatą vėliau įvertina algoritmas, nustatantis atminties, greičio ir kitų esportui reikalingų charakteristikų pajėgumą. Šį testą pamažu adaptuoja ir esporto organizacijos. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos esporto komanda „Team Liquid“ mano, jog šis testas gali turėti raktą į pergales tokiuose žaidimuose kaip „League of Legends“, „Valorant“ ir t. t.
Iš „NeurOlympics“ rezultatų kai kurių esporto organizacijų treneriai sprendžia, ar žaidėjas yra tinkamas žaisti įprastai penkių žmonių ekipoje ir kokia rolė jam yra tinkamiausia. „Team Liquid“ vadovų manymu, ši platforma turėtų palengvinti ir sustiprinti trenerių darbą, nes leidžia lengviau nustatyti, kas yra talentas. „Mūsų treneriai iš šios platformos sužinos daugiau apie žaidėjus ir jų mokymosi stilius, – teigė naujasis „Team Liquid“ komandos treneris Tanneris Curtisas. – Tai padės mums lengviau nustatyti žaidėjų stipriąsias puses ir vietas, kurioms reikia daugiau treniruočių.“
Tokia „Team Liquid“ ir lenktynių žaidimų organizacijos „Alpine F1“ naudojama strategija sporto pasaulyje – ne naujiena. Tarkim, NFL labai ilgai naudojo Wonderlico testą – 1934 metais sukurtą 50-ies klausimų testą su galimais keliais pasirinkimais, kad nustatytų žaidėjų intelektą ir perspektyvas. Nors šiemet šio testo NFL atsisakė, jį pakeis kompiuterizuotas Žaidėjų įvertinimo testas.
Tiesa, šiuos kognityvinius testus kartais supa kontroversijos. Wonderlico testas buvo ilgai kritikuojamas dėl rasinio šališkumo, keli žaidėjai yra pripažinę specialiai prasčiau pasirodę jame, nes nenorėjo rungtyniauti konkrečioje pozicijoje. Galiausiai nemažai žmonių kvestionavo, ar šie testai iš tikrųjų atneš teigiamų rezultatų praktikoje.
Pavarčius internete pateikiamus medicinos šaltinius, rasti įrodymų, jog šie testai tikrai turi vertės talentų identifikavimo procese, labai sunku. Nepaisant to, „Team Liquid“ vis tiek savo žaidėjus, kurių yra daugiau nei 120, vers pereiti „NeurOlympics“ testą. Žinoma, kuo didesnis testų skaičius, tuo geresnius ir prasmingesnius rezultatus galima pasiekti. „Idealus variantas būtų ištestuoti 500 geriausių pasaulio žaidėjų iš visų žaidimų, – teigė T.Curtis. – Tačiau norėtume pasikviesti ir paprastus kompiuterinių žaidimų mėgėjus, kad nustatytume atspirties tašką.“
„NeurOlympics“ 2013 metais sukūrė Nyderlandų įmonė „BrainFirst“, užsiimanti įmonėms teikiamais kognityvinio įvertinimo testais. Nuo to laiko šią platformą plačiai naudojo ir tebenaudoja Anglijos „Premier“ lygos komandos. Pasak oficialių šaltinių, esporto žaidėjų smegenys yra labai panašiai surėdytos į profesionalių futbolininkų. Ryškiausias panašumas yra tarp šaudyklių žaidėjų ir futbolo puolėjų. Paskaitęs apie šį testą, pamatęs, kad jį taiko profesionalios esporto organizacijos, nusprendžiau išbandyti save, ar galėčiau tapti profesionaliu esportininku.
Pilnas valandos trukmės testas susideda iš užduočių atminčiai, reakcijai, atsigavimo laikui ir strateginiam mąstymui. Visi keturi žaidimai yra skirtingi. Vienas žaidimas reikalavo įsiminti figūrų išsidėstymą kvadračiukuose, kitas – šaudyti raketas į krentančius taikinius. Kad ir kaip smagiai gali skambėti, šie testai labai išvargino. Kiekviena trumpa pertraukėlė po kiekvieno raundo būdavo kaip išganymas.
Deja, mano kančios nuėjo perniek. Vertindamas save prieš profesionalius esporto žaidėjus pastebėjau, kad mano atsparumas stresui yra didesnis už vidurkį, tačiau reakcijos laikas, pastabumas ir atmintis yra n kartų prastesni. Teste nuo 0 iki 100 mano atmintis ir erdvės suvokimas buvo įvertintas 56, dėmesys ir reakcija, kuria teniso kortuose įprastai didžiuojuosi, įvertinti 43, kontrolė – 65, situacijų numatymas – 37. Taigi, palyginus su esporto profesionalais, kurių vidurkis prasideda nuo 73-75, man yra labai toli.
