Prieš tapdamas varžovų košmaru 2018-ųjų pasaulio čempionate, „Invictus Gaming“ gretose „JackeyLove“ praleido trejus metus ir treniruotėms kasdien skirdavo po 12 valandų per dieną. Nors dar buvo nepilnametis, tai buvo jo karjeros aukštumos.
Tačiau nuo šiol panašių istorijų Kinijoje kurį laiką nebus. Šalies komunistinei valdžiai apkarpius nepilnamečių praleidžiamą laiką prie kompiuterinių žaidimų iki trijų valandų per savaitę, paaugliai nuo šiol nebegali lieti prakaito treniruotėse taip, kaip tą darė Y.Wenbo.
Vos paskelbus naujus įstatymus, tokios kompiuterinių žaidimų kompanijos kaip „Tencent“ ar „TJSports“, organizuojanti „League of Legends“, „Honor of Kings“ ar „Game for Peace“, paskelbė turnyrų dalyviams nustatanti 18 metų kaip minimalų amžiaus cenzą. Prieš tai „King Pro League“ („Honor of Kings“ lyga) dalyvauti galėjo nuo 16 metų, LPL - nuo 17.
Esporto žurnalistas Chen Hongyu, Kinijos esporto scenoje besisukantis nuo 2018-ųjų, portalui „KrASIA“ teigė tikintis, jog naujos taisyklės teigiamai paveiks šalies elektroninį sportą, nors Kinijos organizacijos ir pradėjo masiškai atleidinėti savo nepilnamečius talentus.
Tokio sprendimo griebėsi daug „League of Legends“ Plėtojimosi lygos (LDL) organizacijų. Tai sukėlė tokią žaidėjų krizę, jog lygos komandos vienos kitoms pradėjo skolinti pilnamečius žaidėjus.
Daugelis esporto fanų nerimauja, jog naujos nuostatos sumenkins Kinijos vaidmenį pasaulinėje arenoje, ypač prieš artėjančias „Asian Games“ žaidynes Hangdžou, kur esporto žaidėjai pirmą kartą istorijoje rungsis dėl medalių.
Kol kas neaišku, ar Kinijos vyriausybė suteiks išimčių nepilnamečiams esporto žaidėjams ir leis treniruotis daugiau nei tris valandas per savaitę. Azijoms olimpinė taryba (OCA), organizuojanti „Asian Games“, taip pat dar nepateikė kriterijų, pagal kuriuos turės būti buriamos rinktinės esporto turnyrams.
„Nėra jokių empirinių duomenų, kurie kalbėtų apie auskinį esporto žaidėjų amžių. Daugeliui garsių „League of Legends“, „Counter-Strike: Global Offensive“, „Dota 2“ žaidėjų yra daugiau nei 25-eri. Sakyčiau, kad geriausių „League of Legends“ žaidėjų vidurkis yra kiek daugiau nei 20 metų“, - „KrASIA“ kalbėjo C.Hongyu.
„Be to, esporto veteranai labiau tiki griežta disciplina, gerais komunikacijos įgūdžiais ir geriau išmano, kaip susitvarkyti su stresu. Šie dalykai yra svarbesni už žaidėjo amžių.“
„Esporto industrijai augant, žaidėjų amžius tampa vis mažiau svarbus. Tai nėra vieta, kur gali laimėti paprasčiausiai susipirkdamas penkis geriausius žaidėjus. Taktika, žaidimų atnaujinimai, naujausiais duomenimis paremtos treniruotės, psichologija ir netgi fizinis pasiruošimas yra labai svarbūs aspektai, siekiant tapti čempionu.“
Esporto profesionalo kelias nėra toks rožėmis klotas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, matant prie kompiuterio linksmai laiką leidžiančius jaunuolius. Iš dešimčių tūkstančių žaidėjų profesionalais tampa vienetai, o atsidūrimas lentelių viršūnėse yra tik pirmas žingsnis link profesionalo karjeros.
Daug žaidėjų, ypač jaunesnio amžiaus, dažnai nesupranta, kiek pastangų ir pasiaukojimo reiklauja profesionalo duona. Buvęs „League of Legends“ žaidėjas Liu „Zitai“ Zhihao, 2012-ųjų pasaulio čempionate žaidęs būdamas vos 15 metų, Kinijos žiniasklaidai yra sakęs, jog treniruodavosi po 16 valandų per dieną. Tuo tarpu turbūt žymiausias „LoL“ žaidėjas pasaulyje „Faker“ vienoje Korėjos laidoje atskleidė, kad kasdien pluša daugiau nei 10 valandų.
Esportas yra sunki sfera, kur reakcija, gudrumas ir taktinis mąstymas susisaisto, o tūkstančius valandų treniruočių dažnai vainikuoja per sekundę atliekami šeši septyni judesiai.
Dažniausiai esporto komandos formuojamos konkurencingų atrankų metu. Jas įveikę žaidėjai atsiduota esporto organizacijų programoms tikėdamiesi, kad jos padės įgyti žinių ir įgūdžių, leisiančių jiems tapti profesionalais. Tačiau sau tą labiau leisti gali jauni žaidėjai ir tik kai kurie pilnamečiai. Dėl šių priežasčių esporto scenoje dominuoja jauni žaidėjai.
Pasak Kinijos žmogiškųjų išteklių ministerijos 2019 metais atlikto tyrimo, vidutiniškai esporto atstovai karjeras baigia būdami 24-erių, o 54 proc. respondentų pelytę ant vinies kabino tarp 16 ir 22 metų amžiaus.
Kinijos socialinių mokslų akademijos tyrimas nustatė, jog „geimerio“ profesiją pasirinktų daugiau nei 17 procentų respondentų. Šis pasirinkimas buvo populiaresnis netgi už daktarų ar mokslininkų profesijas.
Tokioje ekosistemoje išvešėjo esporto treniruočių verslai, siūlantys imituoti profesionalų treniruotes ir retkarčiais suveikti kaip šoko terapijai, kad vaikai atsisakytų norų tapti profesionaliais kompiuterinių žaidimų žaidėjais.
„Vaikai neįsivaizduoja, kokia nežmoniška konkurencija egzistuoja šioje industrijoje“, - „KrASIA“ teigė vienas Čengdu gyvenantis esporto treneris. Jis taip pat atskleidė, jog iš šimtų žaidėjų, kurie pradeda eiti jo programas, jas sėkmingai įveikia vos keli, o daugelis tiesiog išeina savo noru, supratę, kad esportas nėra vien žaidimai ir linksmybės.
Esportas Kinijoje artimiausiu metu susidurs su dideliais pokyčiais. Tam, kad išsaugotų savo vietą tarp geriausių, šalies komandoms reikės ieškoti naujų būdų, kaip atrasti talentingus žaidėjus.
