Su panašia mintimi buvo konstruojami dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys įrenginiai – nuo įvairių „chatbots“, su kuriais galima kalbėti it su tikru žmogumi iki šiais laikais visiems puikiai žinomų prietaisų kaip „Alexa“, kurie yra skirti būti namų pagalbininkais. Šiame straipsnyje dėmesys krypsta į Japonijos įmonės „Gatebox“ produktą „Azuma Hikari“.
„Azuma Hikari“ peržengia tradicines „virtualių kompanionų“ ribas. „Azuma“ yra mažas 3D holografinis personažas, kuris tūno stikliniame gaubte. Šis įrenginys kainuoja maždaug 1325$. „Hikari“ buvo sukurta siekiant palengvinti žmonių gyvenimą. Šis prietaisas naudoja dirbtinį intelektą, kad mokytųsi ir keistųsi reaguodamas į pokalbius su žmonėmis. Kaip ir Siri ar Alexa, „Azuma Hikari“ gali perskaityti naujienas, paleisti muziką, pranešti apie orą, kontroliuoti apšvietimą, tačiau ji yra personažas, kuris yra fiziškai matomas ir su kuriuo galima asmeniškai bendrauti.
„Azuma“ buvo sukurta, siekiant tapti savo vartotojų drauge. Pasak „Gatebox“ vadovų, „Azuma Hikari“ veikia kaip maloni partnerė, padedanti nusiraminti po sunkios darbo dienos. Įmonės generalinis direktorius Minori Takechi teigia, kad jie sukūrė tokį personažą, kuris yra skirtas būti tobula žmona vyrui. Kai kurie vartotojai šią mintį suprato tiesiogine žodžio prasme – yra net 4000 vyrų, kurie „vedė“ šį holografinį personažą. „Gatebox“ jiems išdavė sertifikatus, patvirtinančius jų „vedybos aktą“.
Skirtingai nei kiti išmanieji virtualūs kompanionai, „Azuma“ yra skirta ne vien patogumui, bet ir asmeninio ryšio su savo vartotoju užmezgimui. Ji imituoja asmenybę – jai yra 20 metų, o jei būtų „tikra“, ji būtų 158 cm ūgio. Ji dėvi melsvą suknelę, nors ji keičia savo aprangą priklausomai nuo dienos laiko. Minori Takechi teigimu, svarbiausias šio personažo bruožas yra jos žavesys. Todėl ji atsiliepia meiliu balseliu bei grakščia povyza palaiko pokalbį.
„Azuma Hikari“ taip pat yra pasiekiama išėjus iš namų – su ja galima komunikuoti per „Line“ programėlę. Nors per programėlę galima bendrauti tiek su Siri ar Alexa, „Azuma“ išsiskiria tuo, kad ji nelaukia vartotojo komandų, o komunikaciją pradeda pati. Ji pasiteirauja, kaip laikaisi, primena paimti skėtį, išsiunčia palaikymo žinutes, net paprašo grįžti namo anksčiau. „Hikari“ užmezga tarpasmeninį santykį su savo vartotoju. Tai yra įrenginys, kuris mokslinę fantastiką paverčia tikrove.
Japonijos vyrų tarpe tvyro opi vienatvės problema, todėl nereikėtų nustebti, kad tokio pobūdžio įrenginiai ten susilaukia daug dėmesio. Robotų (ar dirbtinio intelekto) personalizacija yra viena iš pagrindinių šiuolaikinės popkultūros temų. Įvairiais aspektais ją įdomiai perteikia 2013 m. Spike Jonze filmas „Her“ ar ypač populiarus HBO serialas „Westworld“.
Žmogus yra socialinė būtybė, kuriai reikia užmegzti tarpasmeninius ryšius. Izoliacija verčia griebtis įvairių priemonių, kurios galėtų atkartoti autentišką santykių patirtį. Internetas yra tapęs puikiu įrankiu imituoti šį reiškinį. Kadangi japonų kultūra susiduria su rimta vienatvės problema, technologinės inovacijos, skirtos ją spręsti, gimsta ten. Susidūrę su nuožmiu socialumo stygiumi, žmonės yra linkę užmegzti glaudų santykį su bet kuo. Tokie prietaisai kaip „Azuma Hikari“ puikiai užpildo šią nišą. Kol žmogus jaus vienatvę, tol paklausa tokiems produktams išliks, o tai nulems papildomas technologines inovacijas, kurios bandys dar tiksliau imituoti autentiškus tarpasmeninius santykius.
