Iš pirmos pažiūros toks klausimas atrodo absurdiškai, tad norint geriau suprasti problemą, reikės pristatyti „Pepe the Frog“ istoriją. Šis varlės personažas dienos šviesą išvydo 2005 m. Matt Furie sukurtame komikse „Berniukų klubas“ (angl. „Boys club“). Komikse vaizduojamas Pepe kartu su trimis savo kambariokais. „Berniukų klubo“ humoras įprastai buvo šiurkštaus, bet visai nepolitinio pobūdžio.
„Pepe the Frog“ išpopuliarėjo 2008 m., kuomet ji pasirodė „4Chan“ platformoje. Vis daugiau žmonių pradėjo kurti savo „Pepe“ versijas. Ši varlė tapo įvairiapusiu „memu“ – ji buvo vaizduojama liūdna, pasipūtusi ar pikta. Ji reprezentavo gana platų emocijų spektrą. „Pepe“ populiarumas išplito į kitus socialinius tinklus. 2015 m. „Tumblr“ paskelbė, kad „Pepe the Frog“ buvo labiausiai dalijamasis metų „memas“, tačiau kai kuriems šis pokštas pradėjo prarasti savo komiškumą.
Siekiant išlaikyti pokšto relevantiškumą, žmonės pradėjo kurti „retas Pepes“ (angl. „rare Pepes“) – tai buvo naujos personažo versijos, kurios anksčiau dar nebuvo niekur matytos. Tai lėmė kitokį „memo“ vertinimą – kuo „Pepe“ buvo rečiau paskelbta, tuo ji tapo vertingesnė. Žmonėms nuolat kuriant naujas „memo“ versijas, „Pepe“ tapo dar labiau žinomesnis vaizdinys ir galiausiai pasiekė „mainstreamo“ statusą.
Kai kurie „4Chan“ vartotojai nusprendė iškrėsti pokštą žurnalistams bei pradėjo asocijuoti „Pepe“ su kraštutiniu nacionalizmu, siekiant suklaidinti „mainstream“ žiniasklaidą. Šis vaizdinys įgijo tokį žinomumą, kad 2015 m. spalio 13 d. Donald Trump „Twitter“ platformoje pasidalino vaizdo įrašu „You Can‘t Stump the Trump“ (liet. Jūs negalite sutramdyti Trumpo), kuriame būsimas JAV prezidentas buvo pavaizduotas kaip „Pepe“. Taip, kandidatas į JAV prezidentus savo politinės kampanijos komunikacijoje nusprendė pavaizduoti save kaip „memu“.
Prieš šį įvykį, rasistines „Pepe“ versijas (kuriose varlės vaizduojamos kaip SS ar KKK narės) galėjai išvysti tik socialinių medijų paribiuose. Trumpo įrašas buvo katalizatorius, paskatinęs kraštutinių dešiniųjų pretenzijas į „Pepe“. „Twitter“ platformoje pradėjo rastis daug rasistinių varlių. Tai iššaukė „#FrogTwitter” judėjimą, kuriame „alt-right“ entuziastai, solidarizuodamiesi su kraštutiniu nacionalizmu, savo „Twitter“ paskyrų slapyvardžiuose prisidėjo „Pepe“ emociuką (angl. emoji).
2016 m. Hillary Clinton savo politinėje kampanijoje nusprendė viešai pasmerkti „Pepe“ ir praminė jį simboliu, susijusiu su rasizmu ir baltaodžių viršenybe (angl. white supremacy). Tų pačių metų rugsėjo mėnesį „Anti-Defamation League“ (liet. Kovos su Šmeižtu Lyga) oficialiai įtraukė „Pepe“ į neapykantos simbolių duomenų bazę, kurioje ši varlė figūruoja šalia svastikos.
Šis įvykis tik dar labiau sužadino kraštutinės dešinės aistras – Richard Spencer, save apsiskelbęs kraštutinis nacionalistas, pradėjo vilkėti marškinėlius su „Pepe“ simboliu, o Alex Jones, konspiracinio „InfoWars“ kanalo savininkas, nusprendė pardavinėti „Pepe“ simboliką. Paties „memo“ kūrėjas, Matt Furie, viešai smerkė jo kūrinio išniekinimą ir dėjo pastangas, bandydamas atimti „Pepe“ iš kraštutinės dešinės. 2017 m. jis išleido vieno puslapio komiksą, kuriame oficialiai nužudė „Pepe“.
Ši keista istorija turi ir kitą medalio pusę. „Pepe“ yra tapusi vilties simboliu kitoje pasaulio dalyje. 2019 m. Hong Kongo gyventojai išėjo į gatves ir protestavo prieš policijos brutalumą. Jie laikė plakatus, išpiešdavo sienas ir klijuodavo lipdukus su „Pepe“ simbolika. Taigi, kaip šita varlė tapo dar vieno politinio judėjimo veidu?
Paprastai tariant, Hong Kongo gyventojai manė, kad tai tik juokingas personažas, o dauguma net nežinojo apie jo ryšius su kraštutine dešine Jungtinėse Valstijose. Jų manymu, tai buvo tiesiog juokingai atrodantis personažas, kuris patraukia daugelio žmonių akį, o tai leidžia susilaukti daugiau dėmesio. Šiems protestuotojams „Pepe“ simbolizavo jaunatvišką maišto prigimtį ir neturėjo nieko bendro su „alt-right“ judėjimu Vakaruose.
Gyvename pasaulyje, kuriame informacija pasklinda beveik akimirksniu, o vaizdinių reikšmė taip pat greitai gali keistis. Šis procesas priklauso nuo kultūrinio konteksto – „Pepe“ yra geriausias šiuolaikinis to pavyzdys. Šiais laikais galima supolitizuoti bet kokį vaizdinį ir paversti jį savo politinių interesų sklaidos įrankiu. Šiame keistame socialinių medijų pasaulyje netgi nekaltas „memas“ gali tapti politinės kovos ginklu.
