Tiesą sakant, daugelis tuometinių ateities prognozių – nuo automobilių ir lėktuvų gausos iki plataus masto informacijos perdavimo - galiausiai išsipildė realybėje. Žinoma, šių įrenginių veikimo specifika nebūtinai atsispindėjo tikrovėje, tačiau tos vizijos mums parodė, kokią pažangą pavyko pasiekti technologijai per šimtmetį ir kiek papildomų įvairių inovacijų mūsų dar gali laukti.
1876 m. Alexander Graham Bell užpatentavo telefono, įrenginio, laidų pagalba gebančio garsu perduoti žmogaus kalbą, idėją. Plintant šio įrenginio vartojimui, jo suteikiamos galimybės leido komunikacijai įveikti didžiulius atstumus. 1915 m. ši „belaidės telefonijos“ sistema leido vyrui iš Virdžinijos valstijos susikalbėti su vyriškiu Paryžiuje, kuomet jų klausėsi kitas žmogus iš Honolulu. Šis skambutis tuo metu nustatė ilgiausio nuotolinio ryšio rekordą – jis siekė net 7886 kilometrus.
Bell stebėjosi šiuo rekordu ir jo kūrinio milžiniška įtaka pasauliui bei prognozavo, kad šis pasiekimas numato laikotarpį, kuriame bus galima kalbėtis su žmonėmis bet kurioje pasaulio vietoje telefonu be laidų. Taip pat amerikiečių išradėjas numatė ateitį, kurioje tokio pobūdžio technologija leis žmonėms beveik bet ką atlikti nuotoliniu būdu. Jis manė, kad belaidžiu ryšiu galėsime atlikti bet kokias mechanines operacijas, kurias galima atlikti rankomis. Iš esmės Bell neklydo su savo prognozėmis.
Prieš šimtmetį žmonės kūrė ateities transporto vizijas. 1914 m. „Ford Motor Company“ sukūrė pirmą judančią surinkimo liniją, leidžiančią įmonei sukonstruoti 300 tūkstančių automobilių per vienerius metus. Naujam tranzito būdui pradėjus keisti visuomenę, futuristai pradėjo įsivaizduoti pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus nuo Majamio iki Maskvos galėtų nukeliauti savo automobiliu. Tiesa, šie automobilių vaizdiniai atrodė kiek skirtingai, nei mes esame juos įpratę matyti dabar.
1918 m. pasirodžiusiame „Scientific American“ žurnalo leidinyje, ateities automobilis buvo apibūdintas kaip nepralaidus vandeniui ir atsparus oro sąlygoms, jo šonai visiškai pagaminti iš stiklo, o sėdynės būtų galima perkelti į bet kurią transporto priemonės vietą. Kiti mokslininkai įsivaizdavo, kad automobilis bus varomas vos trimis ratais ar apskritai sklandys ore. Prancūzų dailininkas Jean-Marc Côté kūrė iliustracijas, kuriose vaizduojama, kaip žmonės 2000 m. keliaus povandeniniais autobusais. Menininko vaizduotė buvo laki – jis manė, kad iki 2000 m. beveik visas žmonių tranzitas vyks oru. Įnoringuose mūsų laikotarpio vaizdiniuose numatyta, kaip bus tiekiamos oro taksi paslaugos, danguje plaukios dirižabliai, skraidys paštininkai ir viešasis transportas.
Tiesa, ne visos ateities projekcijos susijusios su technologijomis, buvo teigiamo pobūdžio. H.G. Wells savo romanuose rašė apie civilizaciją, sunaikintą dujų pagalba per didįjį technologinį karą. Žinoma, vienas žymiausių visų laikų novelistų, rašiusių technologijų utopinėmis / distopinėmis temomis yra Aldous Huxley. Jo kraupus „Puikusis naujas pasaulis“ turėjo mokslinio tikslumo peno, kadangi pats autorius stropiai domėjosi ektogenezės mokslu, o jo brolis Juliian Huxley buvo žymus biologas. Huxley romane (Lietuvoje šiais metais inscenizuoto G. Varno), yra apibūdinama Pasaulio Valstybė, kurios piliečiai yra genetikos inžinerijos būdu sumodeliuoti į intelektualumu grįsta socialinę hierarchiją. Ši knyga numato didžiulius mokslinius pasiekimus reprodukcinių technologijų, psichologinių manipuliacijų bei klasikinio kondicionavimo srityse.
Peter Bowler, knygos „History of the Future: Prophets of Progress from H.G. Wells to Isaac Asimov“ autoriaus, teigimu, mokslininkai ir inžinieriai kur kas optimistiškiau žvelgė į technologinį progresą. Bowler pabrėžė, kad tuometinės vizijos kaip „mes skraidysime lėktuvais po 20 metų“ iš tikrųjų buvo sukurtos tų žmonių, kurie buvo tiesiogiai suinteresuoti reklamuoti tą konkrečią kuriamą technologiją. Kitaip tariant, į technologinį progresą buvo žvelgiama siaurai, neįvertinant naujų įrenginių potencialios visuomeninės reikšmės įvairiose kultūrinėse ar politinėse srityse.
Didžiąja dalimi, XX a. į technologinę raidą buvo žvelgiama kaip į galimybę palengvinti kasdienes gyvenimo užduotis. Retas bandydavo numatyti technologijas kaip visokeriopai žmogaus gyvenimą uzurpavusias grandines. Tokios vizijos dažniausiai buvo vertinamos skeptiškai ar netgi komiškai. Tiesa, XXI a. technologinių distopijų skeptikų mąžta.
