Esporto srityje dirbu šešerius metus. Tapau vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos esporto komentatorių. Kai 2017 m. pradėjau dirbti „TV3“, man liepė laikytis kalbos kultūros ir vartoti lietuviškus terminus. Problema kilo iš to, kad niekas nesuteikė „lietuvių kalbos esporto žodynėlio“. Tuo metu neegizstavo žaidybinių ir techninių vertinių.
Teko suktis pačiam. Vietoje to, kad komentuodamas vartočiau tokius terminus kaip „map’as“ ar „flesh’as“, į diskursą įvedžiau tokius naujadarus kaip „žemėlapis“, „akinamoji granata“, „dūminė užsklanda“ ir t.t. Ilgainiui šie terminai pradėjo atrodyti vis mažiau svetimi tiek komentatoriui, tiek žiūrovui.
Šią vasarą dvejuose skirtinguose forumuose teko diskutuoti lietuvių kalbos ir esporto santykio tema. Apie tai kalbėjau „VLKK“ organizuotoje diskusijoje „Kiek šiuolaikiniame sporte lietuvių kalbos?“ bei „LRT Klasikos“ laidoje „Kalbos rytas“. Įrašus į abu pokalbius rasite atitinkamai paspaudę ant norimos laidos.
Nesu didis lietuviškų terminų vartojimo apologetas. Vis dėlto matau naudos vartoti lietuviškus terminus komentuojant.
Komentatorius turi ne tik informatyvią, bet ir estetinę funkciją
Estetika atsispindi per žodžio meistrystę, o ši lengviau pasiekiama vartojant lietuvišką terminiją. Kadangi esporto sritis nauja, joje ypač gausu anglizmų, bet į tai žiūriu kaip į galimybę kurti ir skleisti lietuvišką terminiją, pratinti prie jos žiūrovą. Manau, kad reikėtų skirti žiūrėjimo ir žaidimo patirtį. Įprastai žaidėjai vartoja anglizmus. Esu įsitikinęs, kad mes negalime žaidėjų reikalauti kalbėti tik lietuviškai.
Visgi mano vertinimas šiuo klausimu keičiasi, kuomet kalbame apie transliacijos patirtį. Komentatorius neabejotinai turi informatyvią funkciją – jis turi išanalizuoti vykstančią situaciją. Viena vertus, galima teigti, kad analizė bus prieinamesnė, kuomet bus kalbama žiūrovui (t.y. paprastam žaidėjui) įprastais anglizmais. Kita vertus, galima kontraargumentuoti, kad esporto transliacijoje dominuojantis vizualumo dėmuo iš savęs perteikia didžiąją dalį analizės. Paprastai tariant, žiūrovui užtenka elementariai matyti vaizdą, kad jis suprastų, kas vyksta.
Tokiu atveju išryškėja estetinės komentatoriaus funkcijos svarba. Komentatorius turi ne tiek deskriptyviai įgarsinti vykstantį veiksmą, kiek atrasti būdų praturtinti transliacijos patirtį. Komentatoriai turi sukurti ausiai malonų foną, kuris pagyvina veiksmą.
Būtent šį tikslą įgalina sklandus kalbos vartojimas. Kur kas maloniau klausytis raiškiai besiliejančio teksto. Anglizmai yra kaip kamščiai, kurie neleidžia vaiskiai kalbai tekėti. Manau, kad vienas geriausių sporto komentatorių šiuo metu yra Peter Drury. Pasiklausykite, kaip jis įgarsina įvarčius ar pristato žaidėjus – tai poezijos performansas sporto transliacijos metu. Geras komentatorius turi būti poetiškas – jis turi meistriškai valdyti savo kalbą.
Neabejoju, kad deramai vartojami anglizmai taip pat gali puikiai įsilieti į poetišką tekstą ir nepaversti jo baisesniu. Anglizmai yra sunkiai išvengiami ir (e)sporto srityje, ypač kuomet kalbame apie techninius ar strateginius niuansus. Sklandžių vertimų paieškos ir atradimai užtrunka daug laiko bei reikalauja nemažai pastangų ir skirtingų sričių (kalbininkų, komentatorių, sporto ekspertų) atstovų bendradarbiavimo. Būtų nesąžininga suversti visą šio didelio darbo atsakomybę tik ant komentatorių.
Kalba yra komunikacijos priemonė. Tik nuo mūsų vertybių apibrėžčių ir pastangų priklausys, kiek lietuviški terminai (e)sporte mums bus reikalingi ir kiek jie bus įgalinti.
