Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl tiek mažai moterų renkasi esportą?

Moterų, žaidžiančių kompiuterinius žaidimus skaičius sparčiai auga – beveik pusę pasaulio žaidėjų sudaro merginos. Nors pramogų pramonėje yra daugybė sėkmingų moterų „influencerių“ ar asmenybių, mažoji dalis jų užsiima esportu.
/ "The Esports Observer" nuotr.

BBC tyrimas pirmą kartą atskleidė moterų sėkmės trūkumą esporte ir nustatė, kad tarp 300 daugiausiai uždirbančių kiberatletų nėra nei vienos merginos, o jų turnyrų laimėjimai sudaro itin mažą dalį, palyginus su vyrų turnyriniais prizais. Tai verčia užduoti klausimą – kas lėmė šią moterų disintegracijos būklę esporte? Natalie Denk, „Taikomųjų žaidimų tyrimų centro“ mokslininkė, bei „League of Girls“ (liet. merginų lyga), įkūrėja nurodė keletą priežasčių, kodėl moterys yra nepakankamai atstovaujamos esporte.

Pirma, moterims trūksta sektinų pavyzdžių esporte. Didžiojoje dalyje esporto turnyrų gali dalyvauti tiek vyrai, tiek moterys, tačiau pati scena yra stipriai uždominuota vyrų. Tai atsispindi ne tik žaidėjų tarpe, bet ir kitose srityse – vadovybių ar esporto asociacijų narių pozicijose. Dėl šios priežasties nemažai moterų paprasčiausiai nemato galimybės įžengti į šią rinką – joms trūksta sektinų sėkmingų moters karjeros esporte pavyzdžių, su kuriais kitos galėtų susitapatinti.

"Esports Insider" nuotr./
"Esports Insider" nuotr./

Antra, moterys bijo potencialaus seksizmo. Denk teigimu, ji kol kas dar nesutiko nei vienos kiberatletės, kuri nebūtų patyrusi šios problemos. Moterys taip pat gali bijoti, kad jos nebus vertinamos pagal savo žaidybinį pasirodymą, bet pagal savo lytį. Jei moteriai žaidime sekasi blogai, tai tuoj pat gali būti vertinama iš tos perspektyvos, kad ji žaidžia blogai, nes yra moteris. Visa tai lydi į lytimi grindžiamą socializaciją. Teigiama, esą žaidimas su kompiuteriu nuo pat pradžių buvo labiau asocijuotinas su berniukiška veikla. Žinoma, empriniai faktai šį stereotipą neigia, kadangi beveik 50% teigiančiųjų, kad bent kartais žaidžia kompiuterinius žaidimus, yra moterys.

Trečia, neegzistuoja moterų, kaip tikslinės kompiuterinių žaidimų auditorijos, suvokimas. Denk manymu, žaidimų industrija vadovaujasi tuo pačiu „mergaitėms žaidimai neįdomūs“ stereotipu, galiausiai nebandant joms pritaikyti žaidimų turinio. Dažniausiai šis turinys yra siekiantis pritraukti heteroseksualių jaunų vaikinų dėmesį.

"Slate" nuotr./
"Slate" nuotr./

Ar šie Denk teiginiai yra pagrįsti? Galima pamanyti, kad pastarieji du punktai yra ypač kvestionuotini. Iš vienos pusės, seksizmo problema nėra išskirtinė esporto scenai – su ja moterys susiduria praktiškai kiekvienoje gyvenimo srityje. Šis balastas trukdo moterims įžengti į bet kokią socialinę sritį, todėl tai nėra išskirtinai esporto keliamas iššūkis. Iš kitos pusės, šio argumento šviesoje, argi agresyvi žaidimų moterims reklaminė kampanija nebūtų lytimi grindžiama diskriminacija? Jeigu seksizmas yra opi problema, nežinia, ar seksistinės žaidimų pardavimo technikos ją išspręstų. Dar daugiau, pagrindinės esporto disciplinos kaip LoL, Dota ar Valorant jau taiko ganėtinai neutralią poziciją lyčių atžvilgiu. Tai rodo ne tik žaidimų personažų, bet ir jų „skin‘ų“ įvairovė.

Tiesa, galima sutikti su mažu moterų kiberatlečių pastebimu. Vienas svarbiausių paskatinamų veiksnių įsitraukti į bet kokią veiklą yra stebint kitą, užsiimantį ta veikla, pamanyti, kad „Tai galėčiau būti aš“. Didesnis moterų esporte viešinimas yra vienas iš būdų sukurti tokį minčių srautą. Mobilizuoti moteris esporte padėtų ne tik sėkmingos socialinių medijų kampanijos, bet ir papildomų asociacijų steigimas bei veikla. Taip pat žiniasklaidos priemonėse turėtų egzistuoti daugiau straipsnių, susijusių su moterų esportu.

Pastaruoju metu, siekiant skatinti moterų įsitraukimą į esportą, skirtingų disciplinų turnyrų organizatoriai rengdavo turnyrus, kuriuose gali dalyvauti tik moterys. Šis sprendimas yra palankus moterims, kadangi jos yra kur kas mažiau reprezentuojamos esporte, todėl jų žaidybiniai įgūdžiai dar nėra taip gerai išvystyti, o lygiavertis žaidimo laukas suteikia daugiau paskatų žengti pirmą žingsnį kiberatletės keliu. Žinoma, tokių turnyrų priziniai fondai yra kur kas mažesni – didžiausių moteriškų renginių prizinis fondas siekia 50 tūkst. dolerių, kuomet įprasti turnyrai dažniausiai sugeneruoja kelis kartus didesnius laimėjimus. Šioje iniciatyvoje 2021 m. iš esporto disciplinų pirmauja Valorant – šiemet suorganizuota netgi 90 moteriškų turnyrų, o devyniuose iš jų prizinis fondas sudarė 10 tūkst. dolerių arba daugiau.

"The Verge" nuotr./Girl gamer eSports festivalis
"The Verge" nuotr./Girl gamer eSports festivalis

Nors moterų esporte yra kur kas mažiau nei vyrų, ši problema nėra palikta likimo valiai. Moterų padėtis šioje scenoje gerėja – jų daugėja tiek profesionalių komandų žaidėjų, tiek vadybininkių, tiek infrastruktūros plėtros darbuotojų pozicijose. Galbūt neužilgo matysime konkurencingas moterų komandas aukščiausiame esporto lygyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs