Perauklėjimo stovyklos Kinijos Liaudies Respublikoje egzistuoja nuo 2017 metų. Jų įkūrėja – prezidento Xi Jinpingo administracija, tikinusi, kad taip elgiasi norėdama kovoti su terorizmu.
Didžiąją dalį Kinijos perauklėjimo stovyklų darbininkų sudaro uigūrų etninė mažuma, į stovyklas siunčiama be teismo procesų ir be realių priežasčių. Ten uigūrai atlieka bausmes, viena kurių – priverstinis darbas.
Kaip teigiama Australijos strateginės politikos instituto pranešime, iš to pelnosi technologijų bendrovės, įskaitant ir žaidimų konsoles gaminančias „Sony“, „Microsoft“ ir „Nintendo“.
Skelbiama, kad mažiausiai 80 tūkst. uigūrų ir kitų etninių mažumų žmonių 2017–2019 metų laikotarpiu buvo priversti dirbti gamyklose itin sunkiomis sąlygomis. Darbininkams buvo grasinama tuo, kad jeigu neatliks jiems paskirtų darbų, grįš į perauklėjimo stovyklas.
Pranešime nerašoma, kiek bendrovės pasipelnė iš priverstinio darbo ir ar jos apskritai apie tai žinojo. Viena iš paminėtųjų – „Apple“ – išleido pranešimą, kuriame teigia nežinojusi apie priverstinį darbą.
„Mūsų bendrovė stengiasi užtikrinti, kad su visais mūsų tiekimo grandinės darbuotojais būtų elgiamasi garbingai ir pagarbiai. Šio pranešimo nematėme, tačiau stengiamės užtikrinti, kad mūsų tiekėjai dirbtų pagal mūsų nustatytus aukščiausius standartus“, – teigiama „Apple“ pranešime.
Kinijos perauklėjimo stovyklų politika sulaukia labai daug Jungtinių Tautų Organizacijos, JAV kongreso bei kitų pasaulio politinių institucijų kritikos ir raginimų jas kuo greičiau uždaryti.
Kiniją ir jos kompiuterinių žaidimų industriją sieja glaudūs santykiai. Pavyzdžiui, tokios bendrovės kaip „Blizzard“ yra kritikuojamos dėl pataikavimo vyriausybei.