Į profesionalią sceną žengei su trenksmu, 2020 m., būdamas šešiolikos, pakviestas „Niko“, prisijungei prie „Faze Clan“. Sužaidei „Blaste“, „Dreamhacke“. Ką tau reiškė vienoje komandoje būti su tokiomis žaidimo legendomis kaip „Niko“ ir „Coldzera“? Kiek ir ko iš jų išmokai?
Iš pradžių buvo labai daug įtampos, viskas įvyko labai greitai. „Niko“ man parašė į „Twitter“: „Už 3 dienų vyks turnyras, mums reikia žaidėjo.“ Aš pasimetęs sakakau: „Okay, let's go.“ Kai žaidi su „Niko“, „Rain“, „Coldzera“, yra daug įtampos, nori pasirodyti gerai, buvo daug streso. Pamenu pirmas varžybas – drebėjo rankos. Pamenu, kad neblogai pasirodėme tuose turnyruose. Kai žaidi su geriausiais, daug ko išmoksti – kaip rotuoti, kaip atsiimti saitą. Iš esmės visus pagrindus išmokau.
Kokia patirtis buvo žaisti „IEM Cologne“ turnyre, „CS:GO“ „katedroje“ Kelne?
Arenoje buvo įdomu žaisti, joje gyvai žiūrint 8-9 tūkst. žmonių. Išeini su vėliava, pakyla adrenalinas. Gaila, kad pralaimėjome, bet buvo puiki patirtis. Pirmą sykį žaidžiau tokioje didelėje arenoje. Anksčiau teko žaisti „GameOn“, „BESL“, kuomet gyvai arenoje žiūri 200-300 žmonių. Čia buvo jau kitas lygis. Pačių žiūrovų konkrečiai negirdi, girdi tik kad kažkas kažką rėkauja. Streso iš tikrųjų atsiranda daugiau per rungtynes, bet aš jo nejaučiau. Aš kaip tik per daug agresyviai žaidžiau. Norėjau kažką tokio padaryti, kad šauktų visa arena.
Pilnas interviu:
