Psichologų pagalba ir jų įtaka esporto komandoms aptariama vis dažniau. Neretai už pavienių žaidėjų ar ekipos sėkmės širmos slepiasi būtent šie specialistai. Vienas iš pavyzdžių – „Natus Vincere“ komanda, po triumfo „IEM Katowice 2020“ turnyre pripažinusi, kad būtent darbas su psichologu padėjo rasti trūkstamą dėlionės dalį.
Lietuvos esporto padangėje psichologai kol kas yra NSO. Vieni pirmųjų šią situaciją keičia Lietuvos futbolo federacija, kurios gretas ketvirtadienį papildė sporto psichologas A.Liachovičius.
„Su LFF esporto vadovybės kolektyvu pažįstami esame jau gana ilgai, tad labai nenustebau, kai jie pasiūlė prisijungti prie esporto rinktinės“, – apie tai, kaip atsidūrė LFF esporto komandoje, kalbėjo psichologas.
Lietuvos efutbolo rinktinės žaidėjai Donatas Grabarčiukas ir Edgaras Skrilius – ne pirmieji esportininkai, su kuriais yra tekę dirbti A.Liachovičiui. Pasak psichologo, jis jau yra konsultavęs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žaidėjus.
A.Liachovičius dirba ir su tradicinio sporto atstovais – pagrinde konsultuoja Lietuvos olimpinės rinktinės narius. Paklaustas, kuo skiriasi darbas su sportininkais nuo darbo su vaizdo žaidimų profesionalais, psichologas atskleidė, jog skirtumų tikrai yra.
„Dažnai esportininkai yra jaunesni, todėl ir jų požiūris į darbo etiką būna kiek prastesnis, – pastebėjo A.Liachovičius. – Tačiau pagrindinis skirtumas turbūt yra tas, jog sportininkai labiausiai remiasi fizinėmis specifikomis, tuo tarpu esportininkams svarbūs kiti dalykai. Esporte pasitaikantys klausimai dažniau yra susiję su dėmesio išlaikymu, perkėlimu ir apdorojimu.“
Nepaisant to, konsultacijų temos tiek sportininkams, tiek esportinkams yra įprastinės. Tai – priešstartinis jaudulys ir baimės.
A.Liachovičius prie LFF esporto rinktinės prisijungė labai svarbiu metu – likus kelioms dienoms iki antrojo rato „eEuro 2020“ čempionato atrankoje. Pasak specialisto, su žaidėjais jau spėta aptarti kelis klausimus.
„Su rinktinės nariais jau turėjome kelis trumpus pokalbius. Panašu, kad jie suprato jiems duotas užduotis ir buvo susidomėję tuo, ką reikės daryti.“
Paklaustas apie tai, kokius patarimus galėtų duoti esportininko karjerą norinčiam pradėti ar turnyruose pirmus kartus dalyvaujantiems jaunuoliams, psichologas atsakė, kad pirmiausia reikėtų pabandyti išsiaiškinti, ko iš tikrųjų yra bijoma.
„Dažnai sportininkai ir esportininkai slepiasi už pirmo šaunančio atsakymo ir įtikina save, kad bijo būtent to. Pavyzdžiui, sportininkas gali sakyti, kad jaučia įtampą, nes bijo pralaimėti, nors pralaimėti jis greičiausiai nebijo. Nerimą kelia tai, kas slypi už to pralaimėjimo. Tad mano patarimas būtų išsiaiškinti, dėl ko iš tikrųjų jaučiama įtampa, ir nuo to žingsnio pradėti dirbti su savimi.“
