Rumunijos ministrė pirmininkė Nicolae Ciucă savo kolegoms pristatė naująjį patarėją – dirbtinį intelektą vardu „Ion“. Tai Rumunijos mokslininkų sukurtas dirbtinio intelekto įrankis, skirtas duomenims peržiūrėti ir „greitai bei automatiškai užfiksuoti piliečių nuomones ir norus“. N. Ciucă teigia, kad tai yra pirmasis atvejis pasaulyje, kuomet vyriausybės patarėjo funkcijai gerinti bus panaudotas dirbtinis intelektas.
„Ion“ priima įvestį per kalbą ir tekstą, o išveda per ekrane rodomą veidą ir kompiuterio sugeneruotą žmogaus balsą. „Ion“ yra prijungtas prie tinklalapio, kuriame Rumunijos piliečiai gali pateikti savo skundus ir idėjas. „Ion“ taip pat gali priimti informaciją per žymas socialinėse medijose. Jis taip pat turės atskirus terminalus mokyklose ir metro stotyse, kuriuose rumunai galės pateikti savo pasiūlymus. Piliečiai negauna tiesioginio atsakymo iš „Ion“: jis sulygins ir analizuos gautus duomenis ir kurs ataskaitas apie tai, į ką, piliečių nuomone, vyriausybė turėtų atkreipti dėmesį.
Nicu Sebe, „Ion“ tyrėjų komandos koordinatorius, sakė, kad ši technologija suteiks rumunams „galimybę pasijausti išgirstiems“, o vyriausybė „išgirs šį balsą, pažvelgs į duomenis ir supras kylančias problemas šalyje, kurias pastebi piliečiai“.
Šis algoritmas laikui bėgant mokysis iš įvestos informacijos, o jo kūrėjai mano, kad jis galės būti panaudotas kitose srityse, pavyzdžiui, švietime ir viešosiose informacijos srityse. Kadangi „Ion“ dabar yra savo „mokymosi“ etape, ministras Sebastian Burduja prašo piliečių aktyviai dalyvauti šioje naujoje iniciatyvoje, kad Vyriausybė galėtų ilgainiui efektyviau išnaudoti šią technologiją šalies gerovei.
Ministrė pirmininkė pabrėži, kad šis projektas nebuvo sugalvotas Vyriasuybės ir nebuvo finansuotas mokesčių mokėtojų pinigais. Tai yra Rumunijos mokslininkų iniciatyva, kuria buvo siekiama įgalinti piliečius politikos formavimo procese. Tai yra pavyzdys, kaip galima išnaudoti naujas technologijas viešojoje tarnyboje.
N. Ciucă pabrėžia, kad tiek Vyriausybė, tiek piliečiai, „Ion“ naudojimą turėtų vertinti „ne kaip galimybę, o kaip prievolę“, kuri gali paskatinti Rumunijos valstybę „priimti geriau pagrįstus sprendimus ir, žinoma, gerinti valstybės institucijų ir piliečių bendravimą bei sąveiką“.
Neabejotinai kyla klausimų, į kuriuos reiktų atsakyti prieš naudojant „Ion“. Kaip tiksliai jis veikia, ar jis tinkamai rūšiuoja duomenis ir ar tiksliai nustato prioritetus sritims, į kurias visuomenė nori atkreipti dėmesį? Visada kyla pavojus, kad ši technologija virs „juodąja dėže“. Atsižvelgiant į tai, kaip „Ion“ integruojasi į Rumunijos valdymo procesą, visuomenė privalo suprasti šios technologijos pobūdį.
Šis reiškinys gali būti trumpalaikis blyksnis, arba tai gali tapti ateities politikos praktikos inovacija. Per ateinančias savaites sužinosime, kuris iš šių variantų bus labiau realistiškas.
