„Borderlands“ frančizė ir „fantasy“ žanras
„Borderlands“ frančizė dienos šviesą išvydo dar 2009 metais, kai buvo išleistas pirmasis žaidimas. „Borderlands“ tapo tikrai populiarius. Pats žaidžiau pirmąją dalį ir tuomet mane sužavėjo puikus grafinis pateikimas – visa aplinka atrodo tarsi nužengusi į ekraną iš komiksų knygelės (visur matomi stilizuoti pieštuko rėžiai). Patį žaidimą buvo galima apibūdinti kaip „looter – shooter“, na o tai reiškia, kad vykdote misijas, atrakinate naujus gebėjimus savo herojui ir renkate vis geresnius ginklus ar kitą įrangą. Tai buvo pirmasis šio žanro žaidimas, plačiai atvėręs duris ir kitiems.
Pirmieji planai išleisti „Borderlands“ tipo „fantasy“ žaidimą buvo dar 2010 metais, kai tapo aišku, kad pats „Borderlands“ projektas yra sėkmingas. Tačiau leidėjai į tai žiūrėjo skeptiškai ir tik po antrosios dalies buvo išleistas papildymas „Tiny Tina's Assault on the Dragon's Keep“, kas iš esmės yra pirmoji „Tiny Tina's Wonderlands“ dalis.
Šis „DLC“ buvo įvertintas tikrai neblogai, o tai atvėrė kelią ir atskiram žaidimui, nors nereikia apsigauti – „Tiny Tina's Wonderlands“ yra labiau „Borderlands“ „mod'as“, o ne atskiras žaidimas. Viskas „pastatyta“ ant „Borderlands“ grafinio varikliuko ir esminių „gameplay“ principų, tačiau natūralu, kad daug daugiau uždirbama, kai tokie projektai leidžiami kaip atskiri žaidimai ir už juos prašoma susimokėti pilną kainą, kas mane, kaip pirkėją, kiek erzina.
„Tiny Tina's Wonderlands“ istorija arba klaikus kratinys
Pradėkime nuo to, kad aš mėgstu žaidimus su gera istorija, su stipriais veikėjais, įvairiais siužeto vingiais ir posūkiais. Ir tikrai istorija neturi būti itin rimta, nagrinėti sudėtingas problemas ar filosofines dilemas – juk viskas priklauso nuo nuotaikos ir nusiteikimo.
„Tiny Tina's Wonderlands“ istorija prasideda taip pat, kaip ir pirmoje dalyje – mažoji Tina su draugais žaidžia stalo žaidimą („Dungeons & Dragons“) ir mes į ją įsiliejame.
Įdomu tai, kad šioje „Borderlands“ dalyje yra šešios skirtingos klasės, tačiau patį veikėją jūs kuriatės patys, ko dar nebuvo nei vienoje frančizės dalyje. Taigi pačiai istorija visiškai nėra svarbu, kas jūs toks.
O dabar – apie patį siužetą ir atmosferą. „Tiny Tina's Wonderlands“ bandyta pateikti „fantasy“ žanrą per absurdo, ironijos, lengvos pašaipos prizmę ir tai yra visai smagu. Bėda tik ta, kad tai man labai jau greitai pabodo. Visi komentarai ir istorijos yra labai panašios, iškart žinai, ko tikėtis. Visi priešai kalba panašius dalykus, sako panašius šūkius. O ir humoras toli gražu neprilygsta kitoms „Borderlands“ dalims.
Na, o pati Tina yra tiesiog beprotiškai mane erzinantis veikėjas. Nemėgau jos nuo pirmos pažinties ir niekas nepasikeitė „Tiny Tina's Wonderlands“. Tina gyvena absurdiškų fantazijų pasaulyje (ne ta gerąja prasme, kaip kad „Alisa stebuklų šalyje“) ir jame viskas yra be prasmės, persipynę į naratyvų, simbolių, humoro, ironijos, vienaragių ir smurto košę, kurios skonis man toks labai jau prėskas ir nuobodus. Scenaristai tikrai galėjo įdėti daugiau pastangų – jei istorija balansuotų tarp ironijos, pokštų ir rimtesnių išgyvenimų ribos, viskas būtų daugiau įtikinamiau. O dabar bet koks išbandymas, bet koks priešas, bet koks vingis yra tiesiog lėkštas anekdotas ir tiek.
„Tiny Tina's Wonderlands“ „gameplay“ arba kodėl burtai ir kardai yra nuostabūs dalykai
„Tiny Tina's Wonderlands“ kovos mechanika šiek tiek skiriasi nuo kitų „Borderlands“ dalių ir už tai kūrėjus galima tikrai pagirti. Padaryti keli, rodos, nedideli pakeitimai, kurie turi didelės įtakos „combat“ eigai bei iš esmės ir visai žaidimo specifikai.
Visų pirma, atsirado penktasis langelis, skirtas „melee“ ginklams. „Tiny Tina's Wonderlands“ galite naudotis kardais, kūjais ar kirviais. „Melee“ ginlai yra „loot'inami“ kaip bet kokie kiti ginklai, turi savo atskirus duomenis bei paskirtį – kai kurie gali jums grąžinti gyvybės taškų, kiti greičiau atakuoja ar yra efektyvesni prie šarvuotus priešus. Pačio „melee“ naudojamas yra labai svarbus, kadangi vystant veikėją, atsirakina daug įgūdžių, kurie tiesiogiai siejami su šio tipo atakomis, o jos yra tikrai efektyvios.
Kitas dalykas – „Tiny Tina's Wonderlands“ nėra granatų, nes jas pakeitė burtai. Ir šis sprendimas yra tikrai labai geras. Burtai tikrai labai įvairūs – vieni jus pagydys, kiti iš dangau numes meteorą, dar kiti degins priešus, o dar kiti – pavers avimis. Burtų naudojamas iš esmės yra neribotas, jiems tik reikia laiko „užsikrauti“. Kas išties smagu – tai galimybė burtus derinti su savo pačio žaidimo stiliumi, nes kai kurie iš jų yra puolamieji, o kiti labiau skirti apsiginti ar paveikti oponentus.
O dabar apie pačius veikėjus – šiuo metu žaidžiau su „Stabbomancer“ klase ir ji man tikrai patinka. Ši klasė gali rinktis iš dviejų pradinių gebėjimų: tapti nematomu ir atakuoti iš pasalų ar išburti žalą daranti besisukantį kardą. Toks pasirinkimas iš esmės suponuoja, kaip žaisite ir kokius gebėjimus rinksitės vėliau. Štai aš pasirinkau aktyvų žaidimo tipą, orientuotą į „melee“ tipo atakas bei ginklus, darančius „elemental“ žalą (ugnis, šaltis, žaibas ir panašiai).
Apibendrinant galiu pasakyti, kad „Tiny Tina's Wonderlands“ „gameplay“ nepraradęs „Borderlands“ žavesio ir dinamikos, tačiau dėl kelių gerai apgalvotų elementų pasikeitęs, ir gan stipriai, o tai vertinu kaip didelį pliusą.
„Tiny Tina's Wonderlands“ estetika
Mano akimis, tai dar vienas aspektas, traukiantis žaidimą iš tragiškos istorijos šulinio (kuris, mano nuomone, tikrai gilus).
Pradėsiu nuo aplinkos. Jūs keliaujate žaidimų lenta, pavadinta „Overworld“. Ji stilizuota, man didelio įspūdžio nedaro, tačiau nukeliavus į atskiras teritorijas, pamatote visą žaidimo grožį: pasakų miestai, grybų giria, apgriuvusios pilys ar snieguoti urvai – viskas primenu senąsias „Borderlands“ dalis, tačiau sukurta kruopščiai ir detaliai. Daugybė aplinkos elementų pulsuoja gyvybe, žiba ar juda nuo vėjo, kas suteikia gyvumo.
Priešų yra nemažai ir jie gan skirtingi. Man labiausiai patiko vaikščiojantys rykliai, o kiti labai nenustebins, nes tai bus troliai, banditai ar žali goblinai. Bet ir jie nupiešti smagiai, tad labai skųstis negaliu.
Ginklų, kaip ir trečiojoje žaidimo dalyje, yra daugybė, tik jie kiek pakeisti. Atrasite arbaletų, kitoniškai atrodančių „assault rifle“ ir pistoletų. Tai suteikia žaidimui gyvumo, nes nors kai kurie ginklai ir panašūs, tačiau visiškai vienodų – nėra.
Esminis „Borderlands“ grafinis stilius nėra pasikeitęs – viskas vis dar piešta komiksų stiliumi. Pagrindinis ir man labiausiai patikęs „Tiny Tina's Wonderlands“ grafinis elementas yra spalvingumas. Kūrėjai tikrai susiejo Tinos meilę vienaragiams, spalvoms ir „fantasy“ žanrui kurdami žaidimo dizainą.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad jei jums patiko „Borderlands“ frančizė, jums patiks ir „Tiny Tina's Wonderlands“. Tik šio žaidimo ir istorija ir jo pagrindinė pasakotoja yra lėkštoka, humoras priplėkęs. Viską gelbsti puiki vizualinė dalis ir „gameplay“. Žaidimas kaip ir neblogas, bet tikėjausi tikrai daugiau.
6 iš 10. Žaidimas, kuris patiks „Borderlands“ fanams.
