Greito maisto restoranų miestuose daugėja taip pat sparčiai, kaip grybų po lietaus. Mėsainiai, sūrainiai, kiniškos užkandos, kebabai, dešrainiai, bulvių traškučiai ir kitoks greitas maistas dažnam lietuviui, o ir vakariečiui, tampa kasdieniais patiekalais skubant į darbą, per pietų pertrauką, neretai – net namuose.
Diskutuoti apie greito maisto žalą galima valandų valandas. Sulėtėjusi medžiagų apykaita, augantis kūno svoris, besikaupiantys riebalai, užsikimšusios kraujagyslės – visos šios besaikio greito maisto valgymo pasekmės žinomos ir nuolat skanduojamos viešojoje erdvėje.
Tačiau vargu ar daugelis žino, jog greitas maistas turi įtakos net psichinei žmogaus būklei. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai įrodė, jog 2-ojo tipo diabetas, sietinas su Alzheimerio liga, taip pat kyla nuo besaikio greito maisto valgymo, kuriame tiesiog knibžda cukrus, angliavandeniai ir riebalai. Kraujyje nuo tokio maisto ženkliai padidėja cukraus kiekis, todėl jam būtinas ir didelis insulino kiekis, kuris jį sutvarkytų.
Gaivieji gėrimai – blogio įsikūnijimas
Nuo greito maisto neatsiejami ir saldūs gazuoti gėrimai – limonadai. Anot Didžiosios Britanijos Gaiviųjų gėrimų asociacijos, pernai britai išgėrė 14,585 mln. litrų gaiviųjų gėrimų. Mažesnės, tačiau proporcingos tendencijos pastebimos ir Lietuvoje.
Vargu, ar limonadą mėgstantys patikėtų, jog siekiant priaugti svorio pakaktų išgerti vos vieną skardinę saldaus gazuoto gėrimo per dieną, o daliai žmonių, priklausomai nuo organizmo, vos dvi skardines per savaitę. Tokie gėrimai taip pat kelia per aukšto kraujospūdžio grėsmę, galima susirgti širdies ligomis. Negana to, gaivieji gėrimai skatina alkį, dažniausiai šalia tokio gėrimo norisi užkąsti greito maisto.
Mokslininkai ištyrė, kad mūsų raumenys, gavę cukraus iš gaiviųjų gėrimų, jį naudoja energijai, o ne riebalams deginti. Panašu, kad cukrus daro įtaką mūsų raumenyse esantiems genams. Taigi gresia ne tik priaugti svorio, bet ir sulėtinti metabolizmą. Tai gali nuvesti iki antrojo tipo diabeto.
Sausi pusryčiai – cukraus bomba
Neretai net mėgindami maitintis sveikai, apsigauname. Antai sausi pusryčiai visuomenėje laikomi itin sveika užkanda rytui pradėti ir pasisemti energijos – dažna tokių grūdinių gaminių pakuotė rėkte rėkia apie vitaminus ir mineralus, kuriais prisotintas produktas.
Vis dėlto būkite atsargūs ir neapsigaukite – didelę dalį sausų pusryčių sudėties sudaro ne kas kita, kaip cukrus. Didžiosios Britanijos Mokslinių tyrimų grupė ištyrė net 50 skirtingų sausų pusryčių rūšių, o tyrimo rezultatai pasirodė šokiruojantys: cukraus kiekiu šie neva sveiki produktai gali lygintis su šokolado plytomis.
Paskutinis straipsnis žurnale „Nature“ teigia, kad cukraus perteklius prisideda prie 35 milijonų mirčių per metus visame pasaulyje. „Tai ne tik nutukina žmones, bet ir pakeičia medžiagų apykaitą, didina kraujospūdį, išbalansuoja hormonų sistemą“, – sakė straipsnio „Toksiška tiesa apie cukrų“ autoriai. Anot jų, mažas kiekis cukraus žmogaus sveikatai įtakos neturi, tačiau jei šis nėra kontroliuojamas, daroma žala gali prilygti cigarečių žalai.
Atsargiai, miltiniai patiekalai
Neveltui norintys sulieknėti žmonės iš savo maisto raciono išbraukia miltinius patiekalus ir produktus – atsisako makaronų, blynų, kepinių ir net duonos. Nepaslaptis, jog miltiniai patiekalai, o ir duona, skatina kūno tukimą ir yra nepakeliui sveiko gyvenimo pasekėjams.
Duonos gaminiuose gausu angliavandenių. Per didelis angliavandenių kiekis organizme daro žalą žmogaus sveikatai. Didelis angliavandenių kiekis žmogaus organizme lemia kūno masės pokyčius, savijautą – žmogus gali tapti tingus, jaustis pavargęs.
Teoriškai žmogaus organizmas gali gyventi ir visai negaudamas angliavandenių – juos pats organizmas gali gaminti iš kūne esančių ar iš kitų maisto produktų gautų baltymų, kurių gausu mėsos produktuose.
Parengta bendradarbiaujant su „Biovela“.
