Ar visuomenėje egzistuojantys grožio standartai neskatina savęs nevertinimo ir tokių ligų, kaip nervinė anoreksija ir nervinė bulimija plitimo?
Terminus – nervinė anoreksija ir nervinė bulimija tikriausiai yra girdėję daugelis. Tai valgymo sutrikimai, kurie pasireiškia perdėtu poreikiu kontroliuoti savo kūno masę. Tik ne kiekvienas žinome, koks šių ligų mastas ir įtaka visaverčiam žmogaus gyvenimui.
Ilgai lieka nepastebėta
Nervinė bulimija paliečia 3-5 proc. pasaulio paauglių ir jaunų moterų. Tai psichologinė liga, pasireiškianti nuolat pasikartojančiais valgymo priepuoliais, o po jų – dirbtiniu maisto atsikratymu, sukeliant vėmimą, intensyviai sportuojant, badaujant, vartojant laisvinamuosius vaistus.
Ši liga ilgą laiką gali likti nepastebėta, nes dažnai sergančio žmogaus kūno svoris išlieka normalus. Sergant gali atsirasti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip širdies ritmo sutrikimas, stemplės uždegimas, depresijos. Pasaulyje mirtingumas nuo nervinės bulimijos siekia apie 3 proc.
Dažna diagnozė
Nervinė anoreksija – viena iš dažniausių psichiatrinių diagnozių tarp jaunų moterų. Tai valgymo sutrikimas, kai sergantis žmogus badauja ir taip stengiasi palaikyti nedidelį kūno svorį. Badavimas tampa tarsi manija – žmogui atrodo, kad nieko gyvenime už tai svarbesnio nebėra.
Nuo nervinės anoreksijos miršta net 5-20 proc. ja sergančiųjų. Galimos šios ligos pasekmės yra širdies raumens pokyčiai, kraujotakos, inkstų veiklos sutrikimai, sulėtėjęs organizmo funkcionavimas ir daugelis kitų.
Persivalgymo priepuoliai
Dar vienas valgymo sutrikimas, mažiausiai žinomas visuomenei – nuolatinis persivalgymas. Tai persivalgymo priepuoliai, kai prarandamas kontrolės jausmas, o valgoma dažniausiai slapčiomis.
Šio sutrikimo pasekmės paprastai yra susijusios su nutukimu ir jo sukeliamomis sveikatos problemomis. Sergančiuosius dažnai kamuoja depresija, jie patiria gėdą, kaltę. Pastovaus persivalgymo paplitimas bendroje populiacijoje yra apie 1-5 proc.
Keturios gydymo kryptys
Vilniuje jau 10 metų veikia Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras. Baltijos šalyse tokia specializuota įstaiga yra vienintelė. Centras siekia padėti valgymo sutrikimus turintiems žmonėms, teikia informaciją visuomenei, sergančiųjų artimiesiems.
Pacientų gydymui yra taikomos keturios pagrindinės gydymo terapijos: intensyvios programos Dienos centre, motyvacinė terapija, palaikomoji terapija ir gydymas stacionare.
Motyvacinė terapija taikoma tada, kai ligonis dar nepastebi savo ligos. Padedama pamatyti ligos požymius ir ją pripažinti. Intensyvių programų Dienos centre metu taikomos įvairios menų terapijos, formuojami socialiniai įgūdžiai, vyksta darbas grupėse. Gydymo stacionare metu teikiamos dietologo konsultacijos, taip pat taikoma psichomotorinė, kūno vaizdo terapija. Palaikomoji terapija padeda išlaikyti naujus suformuotus įgūdžius, kovoti su ligos atkričiais.
Svarbu ligą atpažinti kuo greičiau
Valgymo sutrikimų centro gydytoja, psichiatrė psichoterapeutė Rūta Telksnienė:
Viena iš valgymo sutrikimų prevencijos priemonių yra visame pasaulyje minima diena be dietų. Beje, dažnai dietos gali tapti viena iš valgymo sutrikimų atsiradimo priežasčių.
Norėčiau akcentuoti, kad labai svarbus žiniasklaidos formuojamas klaidingas požiūris, kad tik lieknas žmogus gali būti laimingas, o jaunas merginas tokia informacija lengvai pasiekia ir paveikia.
Didelę įtaką daro ir šeimos požiūris į ligą, apskritai labai svarbus specialistų, visuomenės narių supratimas, kad valgymo sutrikimai egzistuoja, kad tai ne tik paprastas nenoras valgyti. Reikėtų pabrėžti dar keleto svarbių prevencijos priemonių svarbą – tai šeimoje formuojami teisingi mitybos įgūdžiai ir pasitikėjimo savimi ugdymas.
Itin svarbu kuo anksčiau atpažinti ligą ir pradėti gydymą, kol valgymo sutrikimas dar nėra tapęs įpročiu. O galbūt dar svarbiau – mylėti ir vertinti save nepamirštant sveiko gyvenimo būdo ir džiaugtis sveiku kūnu ir siela.
