„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mėsos gaminių standartai: kuo skiriasi lietuviški ir lenkiški produktai

Kas svarbiausia renkantis mėsą ir jos gaminius? Kiekvienas atsakytų – produktų kokybė ir geras skonis. Lietuvoje pagamintų produktų kokybę reglamentuoja griežtas standartas LST 1919:2003, parengtas išanalizavus tokių Europos šalių kaip Vokietija, Austrija, Danija, Prancūzija norminius dokumentus, reglamentuojančius mėsos produktų kokybės rodiklius. Deja, importuojamai produkcijai esame lyg ir atlaidesni.
Dešrelės
Dešrelės / „Biovelos“ nuotr.

Vakarų Europos šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje – mėsos ir jos produktų kokybė stebima itin akylai. Būtent šių šalių norminiai dokumentai, reglamentuojantys mėsos produktų kokybės rodiklius, ir tapo pavyzdžiu Lietuvai rengiant standartą LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“, kuriame pateiktas mėsos gaminių klasifikavimas pagal kokybės parametrus (mėsos baltymų, riebalų, mėsos pakaitalų, krakmolo, drėgmės kiekį), numatyti minimalūs grupiniai kokybės rodikliai, ženklinimo, gabenimo ir laikymo reikalavimai.

Tiesa, standartas galioja būtent Lietuvos gamintojams, todėl mėsos perdirbėjai yra kreipęsi į Žemės ūkio ministeriją prašydami arba atšaukti mėsos produktų standartus, arba juos taikyti ne tik vietos gamintojams, bet ir importuotojams.

Mėsos perdirbėjai pastebėjo, kad lietuviškiems gaminiams taikomas griežtas vertinimas pagal rūšis, o kaimyninės Lenkijos gamintojams galioja Europos Sąjungos standartai ir produktai pagal rūšis nėra skirstomi, nors pardavinėjami Lietuvos parduotuvėse šalia lietuviškųjų. Tai mažina lietuviškų gaminių konkurencingumą, todėl standartai turėtų būti vienodi visiems produktams, kuriuos galima įsigyti mūsų šalies parduotuvėse.

Lietuvos gamintojai teigia nenorintys atsisakyti griežtų lietuviškų standartų savo gaminiams, kadangi tai garantuoja jų kokybę, jais pasitiki pirkėjai ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje, tačiau importuojamiems gaminiams reikalavimai neturėtų būti žemesni.

Pastebima, kad iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės – kadangi gamintojams iš kaimyninės šalies neprivaloma nurodyti gamintojo rūšies, jie dažniausiai būna II rūšies ir prastesnės kokybės. O pirkėjas vertina savo finansines galimybes, tad neretai jo apsisprendimą šiuo atveju lemia ne kokybė, bet kaina.

Griežtas skirstymas į rūšis įvestas Vokietijoje, kas paveikė ir Lietuvoje galiojančio standarto kriterijus. Teigiama, kad tokia klasifikacija padeda vartotojams geriau orientuotis gaminių gausoje ir rasti tuos produktus, kurių jie pageidauja.

Parengta bendradarbiaujant su „Biovela“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs