Cukrus – kristalinė, saldi, gerai vandenyje tirpstanti medžiaga. Ją sudaro beveik gryna sacharozė, kuri organizme greitai skyla į fruktozę ir gliukozę. Per keletą minučių šios medžiagos organizme virsta energija. Kiekvienas cukraus gramas organizmui suteikia 3,75 kilokalorijos energijos. Angliavandeniai pagrindidnis energijos šaltinis. Tačiau pirmiausia jų organizmas turėtų gauti iš kasdieninių maisto produktų – dribsnių, duonos, makaronų, bulvių, ryžių ar kitų kruopų, o ne iš cukraus.
Cukrus, kaip angliavandenis, yra organizmui naudingas energijos šaltinis, bei medžiaga padedanti geriau pasisavinti riebalus ir kitas medžiagas, tai yra aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jis turi teigiamą poveikį kai kurių organų veiklai. Pavyzdžiui, sudedamoji cukraus dalis gliukozė – būtina medžiaga galvos smegenims, bei kepenims funkcionuoti, palaiko cukraus lygį kraujyje. Jei kasa pažeista, jos perkrova cukrumi gali pagreitinti cukrinio diabeto atsiradimą. Cukraus perteklius organizme sutrikdo medžiagų apykaitą, angkliavandenių perteklius virsta riebalais ir skatina nutukimą. Taip pat per didelis kiekis cukraus organizme gali sutrikdyti cholesterolio apykaitą, slopinti organizmo atsparumą, sukelti žarnyne rūgimo, puvimo procesus, skatina atsirasti dantų ėduonį.
Dažnai girdime, kad rudasis cukrus yra sveikesnis už baltąjį, tačiau taip nėra. Rudasis cukrus yra tik mažiau išvalytas arba jame yra melasos, todėl jo sudėtis tik šiek tiek skiriasi nuo visiems įprasto baltojo.
Vaisių cukrus fruktozė yra natūralus ir pakankamai brangus angliavandenis. Jo yra vaisiuose, uogose, meduje. Fruktozė beveik du kartus saldesnė už cukrų , todėl jos sunaudojama mažiau. Taip pat su ja geriau pasisavina B grupės vitaminai. Fruktozė nedidina cukraus kiekio kraujyje, todėl ją gali vartoti diabetu, kepenų, žarnyno ligomis sergantys žmonės, taip pat tie , kurie turi viršsvorį.
Ksilitas ir sorbitas – augalinės kilmės cukraus pakaitalai. Jie mažiau saldesni nei cukrus, bet turi nemažai kalorijų. Šie cukraus pakaitalai labai populiarūs produktų, skirtų diabetikams, gamyboje.
Sintetiniai saldikliai arba maisto papildai: sacharinas, ciklamatas, aspartamas, acesufamas ir kiti beveik neturi kalorijų, yra žymiai saldesni už cukrų, todėl ši jų savybė itin vilioja maisto gamintojus. Kitas klausimas – jų poveikis sveikatai, dėl kurio netyla įvairios diskusijos ir prieštaringos išvados.
Sacharinas, tai 400 kartų už cukrų saldesnis saldiklis. Jis yra saldus, bet šiek tiek ir kartus. Neigiama įtaka organizmui nėra vienareikšmiška, nes jo poveikis iki galo dar nėra ištirtas. Atliekant eksperimentus su gyvūnais, dėl sacharino perdozavimo pastebėtos mutacijos, šlapimo pūslės vėžys.
Iki šiol buvo manoma, kad aspartamas pats „nekalčiausias“ sintetinis saldiklis, tačiau dabar vis garsiau kalbama apie tai, kad skildamas aspartamas skaidosi į metanolį, kuris transformuojasi į formaldehidą, priskiriamą A grupės kancerogenams. Piktnaudžiaujant šiuo saldikliu gali sutrikti nervų sistemos veikla, atsirasti galvos skausmai ar nemiga.
Acesulfamas K gamyboje plačiai vartoti pradėtas vos prieš 20 m. todėl kolkas žinoma tik tiek, kad šis cukraus pakaitalas gali sukelti alerginę reakciją.
Sukralozė yra pats nepavojingiausias (tinkamas nėščiosioms ir vaikams), tačiau brangiausias, sintetinis saldiklis, todėl dėl brangumo maisto gamyboje jis beveik nenaudojamas.
Ciklamatas 30 kartų saldesnis už cukrų. Uždraustas JAV kaip kancerogeninė medžiaga, tačiau kitose šalyse vartojamas. Nerekomenduojamas nėščiosioms ir vaikams. Jis paprastai vartojamas kartu su sacharinu, kad neutralizuotų pastarojo karstelėjusį skonį.
