Pirties poveikis priklauso nuo karščio ir oro drėgmės. Oras gali būti sausas (santykinis drėgnumas 5-15 proc.), vidutiniško ar didelio drėgnumo (daugiau kaip 80 proc.). taip pat skiriamos ir įvairios pirčių rūšys:
Garinė pirtis – ne tokia karšta, bet santykinis drėgnumas čia itin didelis – 90-100 proc.
Rusiška pirtis – garinė su vanojimu vantomis ir dažniausiai su maudynėmis ežere ar voliojimusi žiemą sniege po pirties.
Sauna (suomiška pirtis) – šiais laikais suprantama kaip sauso oro pirtis, kurioje temperatūra pakyla net iki 70-110 laipsnių.
Turkiška turi dar kitokias tradicijas, čia neapsieinama be masažų. Čia oras įkaista iki 50-60°C. Turkiškos pirtys įrengtos labai prabangiai. Jos – didžiulės, su aukštais kupolais, marmuro kolonomis, fontanais.
Japoniška pirtis – „lepinimasis“ medinėje statinėje – ofuro (būtina gera sveikata), pripildytoje karšto vandens (iki 45 C). Tai paprasta, dažnai geležimi apkaustyta medinė statinė, pastatyta virš ugnies. Gali būti ir nedidelis baseinas su suoleliu. Kaitinamasi tokioje pirtyje sėdomis arba pusiaugula, atidžiai žiūrint, kad širdies plotas liktų virš vandens. Vanduo įkaista iki 45-50°C . Viena iš svarbiausių sąlygų – medinė statinė turi būti švarioje, vėsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje.
Infraraudonųjų spindulių pirtis. Pastaruoju metu itin populiari įrengiant ją gyvenamuosiuose namuose, o taip pat sporto centruose, sveikatingumo kompleksuose, baseinuose. Šioje pirtyje žmogaus kūno audiniai yra šildomi šiluminių spindulių pagalba. Kaitinantis infraraudonųjų spindulių pirtyje giliai išvaloma ne tik oda, bet ir poodinis sluoksnis, kūnas gauna energijos, pagerėja savijauta.
Taisyklingai iškūrenta pirtis teikia sveikatos. Kai sutrinka kapiliarų sistema, kraujas užsistovi, plečiasi venos, puola peršalymai, šąla galūnės. Veikiant šilumai kapiliarai išsiplečia ir kartu su prakaitu pašalina susikaupusius tokinus, nereikalingus skysčius. Švelnus vanojimas padeda kapiliarams atsipalaiduoti, o atvėsinimas priverčia juos susitraukti, tokiu būdu stiprinama kraujotakos sistema.
Pirtis valo odą. Odai prakaituojant is odos latakų bei epidermio pašalinamos bakterijos. Išvalytos poros reiškia gerą kapiliarų cirkuliaciją, kas įtakoja odos švelnumą bei grožį. Pirtis degina kolorijas. Prakaitavimo procesas reikalauja daug energijos. Ši energija tai riebalų bei karbohidrato virtimas prakaitu, kurio procese ir deginamos kolorijos. Pirtis šalina stresą, atpalaiduoja raumenis ir mažina raumenų bei sanarių skausmus, pirtis atpalaiduoja ir gerina miego kokybę.
Žmonėms su sutrikusia inkstų veikla labiau tinka sausesnės, o širdininkams, su dideliu kraujospūdžiu drėgnesnės pirtys. Kadangi pirtyje išgarinama 1,5 – 2 litrai skysčių, tai juos būtina atstatyti geriant paprastą vandenį.