„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vaikų ligos gali išgaruoti parinkus tinkamą maistą

Daugelis ligų, kuriomis mažieji dar neseniai taip masiškai nesirgdavo, – nebūtinai nusilpusios genetikos ar pablogėjusios ekologijos rezultatas, o netaisyklingo tėvų gyvenimo būdo kaltė.
Už savo vaikų valgiaraštį pirmiausia atsakingi tėvai, todėl būtent jiems tenka ir atsakomybė už ligas, kurias įtakoja netinkama mažylių mityba.
Už savo vaikų valgiaraštį pirmiausia atsakingi tėvai, todėl būtent jiems tenka ir atsakomybė už ligas, kurioms įtakos turi netinkama mažylių mityba. / Istockphoto nuotr.

Šioms ligoms įveikti reikia ne sudėtingų procedūrų, neįperkamų vaistų ar stebuklo, o pasakyti „ne“ kai kuriems maisto produktams. Tuo įsitikinusi Žvėryno natūralios medicinos centro vadovė gydytoja Jelena Tulčina.

– Ar tiesa, kad mūsų dienomis vaikai vis dažniau kenčia nuo ligų, kurios anksčiau pasireikšdavo tik vyresnio amžiaus žmonėms?

– Tikrai taip. Matome vaikų, kurie serga, pavyzdžiui, artritais ir kitomis sąnarių ligomis. Neatsikratančių nesibaigiančių peršalimo ligų – galima sakyti, visiškai be imuniteto. Žvynelinė, atopiniai dermatitai, nesuvokiamos alergijos – be aiškios priežasties ir alergeno. Antsvoris – nuo kūdikystės! Aišku, kai diagnozės tokios, kartais liga ir visai nenustatyta, tėvai su savo vaikais daugybę laiko praleidžia poliklinikose, ligoninėse. Ten ieškoma ligos priežasčių ir stebuklingų priemonių – dažniausiai tokiomis laikomi egzotiniai ar sunkiai gaunami vaistai. O iš tiesų geri dalykai yra paprasti ir susiję su maisto ribojimu.

– Pirmiausia pakalbėkime apie priežastis – kodėl serga mūsų vaikai?

– Dėl tų pačių priežasčių, kaip ir suaugę, tik suaugę turi galimybę rinktis, o vaikai perima viską iš tėvų. Tai reiškia – piktnaudžiaujama mėsa, pieno produktais, saldumynais. Visu kuo, kas anksčiau būdavo ant stalo tik šventes ar ypatingomis progomis, žodžiu – retai. O šiandien šokoladas, tortai, dešrelės, sūris – duona kasdieninė. Pridėkime dar ir tai, kad maisto kokybė ne visada gera, maistas prisotintas ivairiais konservantais, emulgatoriais, antibiotikais, hormonais, be to, dar  mažai judama. Organizmo valymo sistema: kepenys, inkstai, storoji žarna nespėja atlikti savo funkcijų, į kraują patenka maisto makro dalelės ir imuninė sistema ima kovoti su tariamu agresoriumi, kaip su  virusu. Kova reikalauja aukų: žūsta limfocitai, išsiskiria labai stiprus fermentas, kuris pažeidžia silpniausias organizmo vietas. Ir nebūtinai tas, kuriose pasireiškia liga. Pavyzdžiui, inkstų sutrikimas gali atsiskleisti stipriais odos bėrimais! Kalbant apie vaikus, viskas nutinka dar greičiau ir stipriau. O atsakomybė tenka tėvams, nes trejų metų mažylis negali pasirinkti, ką, kada, kaip valgyti. Jeigu tėvų mityba bus taisyklinga, vaikai perims jų įpročius. Ir – labai didelė tikimybė – jog ir suaugę jų laikysis, vadinasi, nesiskųs dėl antsvorio, mažiau sirgs. O dabar mes patys vaikystėje permaitiname vaikus, o paskui kremtamės, jog paauglystėje jie laikosi drastiškų dietų.

– Tėvai, o dažniausiai mamos, skundžiasi, jog jų atžala valgo per mažai. Retai išgirsi, jog kažkas nelaimingas, kad jų kūdikis per valgus.

– O taip! Ir dar pažvelkime, ką jie valgo. Mažoji mūsų pacientė, trejų metų Mia iš Esijos, kasdien gaudavo hematogeno, makaronų ir pieno. Tėvai teisinosi, kad ji nieko kito nevalgė. Mia sirgo artritu ir šlubčiojo. Nuo tokio amžiaus ji vartojo stiprius vaistus. Mergytei buvo atliktas Maisto netoleravimo testas, apimantis 150 produktų. Aišku, nei vienas iš jos pamėgtų produktų į leidžiamų sąrašą nepateko. Pagal Vega testą Miai paskirti homeopatiniai vaistai. Rezultatas: nustačius alergiškus produktus ir eliminavus juos iš mitybos, po pusės metų jai nebereikėjo cheminių vaistų. Imuninė sistema sustiprėjo, požymiai, rodantys, jog organizmas užterštas, dingo!

– Tačiau kokia gi vaikystė be tortų, saldainių, šokolado, kitų pasilepinimų?

Būtent – pasilepinimų. O ne smaguriavimų kiekvieną dieną. Po Maisto netoleravimo testo  sudarytojo meniu reikia laikytis kurį laiką, kol įveikiama liga. Paskui vaikas (arba suaugęs) gali pasimėgauti skanėstais, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę. Argi tai labai didelis apribojimas?! Juk visada taip ir būdavo. Maistas – sezoniškas, skanėstai, kurie nėra labai sveiki, – gaunami retai. Taip retai, kad organizmas puikiai su jais susidoroja, limfocitams neužkraunama jiems nebūdinga funkcija, ir visi sveiki. Juk užtenka ligų, kurios užklumpa netyčia, užtenka traumų, kam dar provokuoti jas ir sąmoningai sau kenkti netaisyklinga mityba, o paskui gydyti jos padarinius cheminiais vaistais ir dar labiau gadinti sveikatą?

Pavadinimas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs