Antivakcininiais vadinami judėjimai, teigiantys, kad skiepai tik silpnina imunitetą, pamažu įgauna pagreitį visose civilizuotose pasaulio šalyse. Ne išimtis ir Lietuva.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja pediatrė Jolanta Dieninienė sakė vis dažniau sulaukianti susirūpinusių tėvų, kurie ateina pasikonsultuotis dėl skiepų reikalingumo ir patikimumo.
Dėl ko labiausiai nerimaujama
Specialistė pastebėjo, kad daugeliui jaunų tėvų skiepai vis dar yra nesuprantama sritis. Todėl bet koks visuomenėje sklandantis mitas iš karto sukelia įtarimą ir baimę.
Daugelis baiminasi skiepo sudėtyje esančių kenksmingų priedų, tokių, kaip gyvsidabris. Tačiau, pasak gydytojos, tokių medžiagų skiepuose jau seniai nebėra – daugiau nei 30 metų. Dar viena mamų baimė – po vakcinacijos vaiko imuninei sistemai tenka per didelis krūvis, be to, skiepai esą sukelia tokias sunkias ligas, kaip autizmas ar išsėtinė sklerozė. Tačiau pasaulyje to dar niekas neįrodė.
Dar viena mamų mintis, kurią dažnai girdi J.Dieninienė – geriau ne skiepyti, o leisti vaikui pačiam persirgti liga, kad imunitetas susiformuotų natūraliai. Tačiau ligos, nuo kurių skiepijami vaikai, yra itin sunkios ir gali labai smarkiai išreguliuoti imuninę sistemą.
Daugelis žmonių taip pat galvoja, kad neverta skiepytis nuo ligų, kurios mūsų krašte nėra paplitusios. Tačiau gydytoja atremia: šios ligos todėl ir atsitraukė, kad vaikai buvo pradėti masiškai nuo jų skiepyti.
Laikoma efektyviausia priemone
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis pabrėžė, kad skiepai nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu yra laikoma efektyviausia profilaktikos priemone, kovojant su ligomis.
Visuomenėje sklando kalbos, kad skiepai kenkia vaikų imunitetui, mat jis nėra iki galo susiformavęs. Tačiau specialistas patikino, kad nėra oficialiai įrodyto neigiamo poveikio vaikų imuninei sistemai.
„Vaikas gimsta sterilus, todėl jam ypač pavojingos įvairios infekcijos. Vykdant vakcinaciją imituojamas natūralus procesas, kuris vystytųsi organizme sergant, tačiau jis vyksta be ligos. O besivystančiose šalyse, kuriose nėra galimybių pasiskiepyti, kas antras vaikas iki 5 metų amžiaus miršta nuo užkrečiamųjų ligų“, – aiškino V.Usonis.
Anot gydytojo, šiuolaikinėms vakcinoms keliami itin aukšti reikalavimai ir apie jų sukeliamą šalutinį poveikį visada turi būti informuojama.
Dešimt ligų
Lietuvoje yra sudarytas vaikų skiepijimų kalendorius, pagal kurį nemokamai skiepijama nuo dešimties ligų.
Tai – tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, Haemophilus influenzae B tipo infekcija, tymai, raudonukė, epideminis parotitas (kiaulytė).
Tokie skiepijimo kalendoriai įvairiose šalyse skiriasi ir priklauso nuo valstybės resursų. Naujos vakcinos pakankamai brangios, taigi didžiausia kliūtis jas įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą – pinigai.
Planuojama, kad dar šiais metais bus pradėta skiepyti Lietuvos vaikus konjuguota pneumokokine, o 2012 metais – žmogaus papilomos viruso vakcina.
Europoje plinta tymai
Šio mėnesio viduryje registruotas pirmasis šiais metais tymų atvejis Lietuvoje. Tymais susirgo Kauno apskrityje gyvenantis 20 metų vyras, kuris savaitę viešėjo Italijoje.
Jaunas vyras blogai pasijuto po kelionės praėjus penkioms dienoms, kai pasireiškė pirmieji ligos simptomai. Dar po savaitės jis buvo paguldytas į ligoninę. Susirgęs vyras nuo tymų nebuvo skiepytas.
Pernai Lietuvoje buvo registruoti du tymų atvejai. Taip pat po kelionės į Italiją šia liga susirgo 20-metis vyras ir 53-ejų moteris, grįžusi iš Didžiosios Britanijos.
2002 metais Lietuvoje buvo stebėtas tymų protrūkis, o nuo 2003-ųjų registruoti tik pavieniai tymų atvejai. Nė vieno atvejo nebuvo registruota tik 2009 metais.
Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, tymų atžvilgiu situacija Lietuvoje kol kas stabili, tačiau Europos mastu susirgimų šia liga sparčiai daugėja. Apie tai įspėja ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras.
Šiemet regione jau užregistruota 6500 tymų atvejų. Tyrimai patvirtino, kad tymų virusas migruoja iš vienų Europos šalių į kitas, jis patenka ir į kitus pasaulio regionus.Esą viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant sistemingą vakcinaciją, savavališkai nepažeidinėjant rekomenduojamų vaikų skiepų kalendorių schemų.
Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėnesių ir 6-7 metų. Neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems tymais suaugusiems rekomenduojama pasiskiepyti, ypač prieš keliaujant į užsienio šalis.
Tymai yra ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Sergant tymais, dažnai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas).
Šiek tiek istorijos
Šiuolaikinės, mokslu pagrįstos vakcinacijos era prasidėjo 1796 metais.
Tuo metu Anglijoje Edwardas Jenneris pirmą kartą įskiepijo karvių raupų pūslelės turinį vaikui. Ši procedūra buvo pavadinta „vakcinacija“ (lot. vacca – karvė). Mėginimų vakcinuoti būta ir kur kas anksčiau. Indijos budistai VII amžiuje mėgino sukelti organizmo imunitetą gerdami gyvačių nuodus.
1966 metais Pasaulio sveikatos organizacija pradėjo vykdyti intensyvią raupų likvidavimo programą. Raupų viruso cirkuliacija tarp žmonių, vykusi tūkstančius metų, sėkmingos vakcinacijos dėka nutrūko 1977 metais.
