G.Švenčionis su neįgaliaisiais dirba jau ne vienerius metus. Vienas jo auklėtinių net tapo Lietuvos karatė čempionu tarp girdinčiųjų, nors buvo kurčias.
Perduoda savo patirtį
Daug metų užsiiminėjęs kovos menais, dabar vyras savo patirtį perduoda kitiems. Tiek sveikiesiems, tiek vienokią ar kitokią negalią turintiems žmonėms. „Negalią turintiems asmenims tiesiog reikia skirti daugiau dėmesio, jeigu nori pasiekti rezultatų. Žmogus turi pradėti kitaip jaustis: jeigu turi fizinę negalią, stiprėja jo koordinacija, pasikeičia judėjimo dinamika. Negalima nuleisti rankų, jei vieną kartą nepasiseka. Jeigu su neįgaliuoju dirbsi, jis prisitaikys ir sugebės daug ką padaryti“, – įsitikinęs G.Švenčionis.
Dabar jis itin daug dėmesio skiria žirgams ir hipoterapijai. Ši sritis Lietuvoje dar nauja, tačiau jos specialistai nusiteikę entuziastingai – jau rugpjūčio pabaigoje planuojama surengti neįgaliųjų jojimo varžybas.
Jungia tris sritis
Anot vieno iš hipoterapijos pradininkų Lietuvoje Rimanto Daragano, šios srities populiarinimas mūsų šalyje prasidėjo tuomet, kai grupė žmonių baigė podiplomines studijas kaimyninėje Latvijoje ir tapo sertifikuotais hipoterapijos specialistais. „Gaila, kad šiuo metu Lietuvoje nėra pilnai įteisintas šis gydymo metodas, kaip tai jau padaryta Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Juk tai vienas iš reabilitacijos būdų“, – aiškino R.Daraganas.
Hipoterapija, anot specialisto, jungia tris pagrindines sritis – gydymą, socializaciją ir neįgaliųjų sportą. Į Buivydiškėse, Vilniaus rajone, įsikūrusį jojimo centrą, kuriame teikiamos ir sveikatingumo paslaugos, atvažiuoja tiek fizinę, tiek psichinę negalią turintys žmonės. R.Daraganas tvirtina, kad visi jie čia jaučiasi puikiai, nors pirmą kartą lipti ant žirgo daugeliui baisu.
Gerina savijautą
„Šis metodas moksliškai yra pagrįstas. Visų pirma normalizuoja raumenų tonusą – žemina ar aukština jį. Tai labai svarbu tolesniam ligonio gydymui. Taip pat gerina pusiausvyrą. Jeigu žmogus po insulto, serga cerebriniu paralyžiumi ar jam pažeistos nugaros smegenys ir dėl to sutrinka judėjimas, ši terapija padeda išsaugoti pusiausvyrą ir koordinaciją“, – aiškino R.Daraganas.
Specialistų pagalbos taikant hipoterapiją reikia itin mažai, viską daro raitelis ir žirgas. „Pagrindinis principas yra teisingai paruoštas žirgas, kuris eidamas raiteliui kuria judesio impulsus. Tuo metu raitelis juda aukštyn-žemyn, į kairę-į dešinę, pirmyn-atgal. Tai yra trimatis judesys, kuris atkuria sveiko ir jauno žmogaus eisenos modelį. Tokiu būdu smegenyse „ištrinamas“ neteisingas judėjimo modelis, o „įrašomas“ teisingas. Dėl to keičiasi medžiagų apykaita ir žmogaus savijauta“, – hipoterapijos naudą aiškino specialistas.
Nemažiau svarbi hipoterapijos nauda ir socializacijai. R.Daragano teigimu, autizmu sergantys, Dauno sindromą turintys vaikai būdami su žirgais pradeda bendrauti – iš pradžių nenorėję net sveikintis, kuo nors domėtis, vėliau jie įsitraukia į bendrą veiksmą, žaidimą, išmoksta šukuoti žirgus. Specialistas pripažįsta, kad sunkių ligonių bendravimas su žirgais neišgydys, tačiau gyvenimo kokybę tikrai pagerina.
