Džiugi naujiena ta, kad, remiantis 2013-ųjų duomenimis, lietuvių gyvenimo trukmė ilgėja. Pastebima, kad ir mitybos įpročiai šalyje pamažu kinta – lietuviai kasdien suvalgo vis daugiau mėsos. Taigi sutapimas tai ar ne?
Tyrimų kompanijos „Eurostat“ duomenimis, net 35 procentus visų šeimos pajamų lietuviai išleidžia maistui. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalys – senbuvės demonstruoja kitokius rezultatus: maistui skiriama vos 13 procentų pajamų, nors bendra suma lietuviškąją ir lenkia visu 20 procentų.
Statistinis Lietuvos gyventojas per metus pasigardžiuodamas suvalgo net 65 kilogramus mėsos. Labiausiai lietuviai mėgsta kiaulieną – jos kiekvienas per metus suvalgo apie 42 kilogramus, o tai net 20 procentų daugiau nei prieš dešimtmetį.
Teigiamas poveikis sveikatai
Nors šiuo metu itin madinga skelbtis esą vegetaru ar net žaliavalgiu, nepaslaptis, kad mėsa – būtinas ingridientas kiekvieno žmogaus valgiaraštyje, siekiant palaikyti sveiką kūną ir… gyventi ilgiau.
Antai valgydamas mėsą žmogus gauna kiekvieno žmogaus organizmui būtinas medžiagas: baltymų (gyvūlinės kilmės baltymai laikomi sveikesniais žmogaus organizmui nei augalinės), visas nepakeičiamas amino rūgštis, cinko, vitamino B12, seleno, fosforo, niacino, vitamino B6, riboflavino. Taip pat mėsa yra nepamainomas geležies šaltinis.
Iš mėsos gaunamų B grupės vitaminų dėka stabilizuojasi žmogaus nervinė sistema – jis rečiau jaučia nuovargį, nerimą, yra pakilesnės nuotaikos. Panašiai veikia ir organizmą stiprinanti geležis, kurią žmogaus organizmas iš mėsos įsisavina net penkis kartus geriau. Bene daugiausia mėsoje – baltymų, kurie apsaugo žmogaus organizmą nuo infekcijų ir reguliuoja normalią organizmo veiklą. Visa tai užtikrina, kad mėsą valgantis žmogus būtų sveikas, gyventų geriau ir ilgiau.
Anot specialistų, sveikiausia mėsa yra jauno gyvulio, mat joje yra daugiau raumenų ir mažiau riebalų bei jungiamojo audinio.
Ilgina gyvenimą
Specialių tyrimų metu gautais duomenimis, 2008-aisiais visi pasaulio gyventojai suvartojo net 280 milijardų kilogramų skirtingų rūšių mėsos. Taigi vienam pasaulio gyventojui tenka net 39 kilogramus mėsos per metus. Stebint mėsos produktų suvartojimo tendencijas spėjama, kad jau 2030-aisiais kiekvienas pasaulio gyventojas per metus suvartos net 45 kilogramus mėsos gaminių.
Be abejonės, mėsos vartojimo įpročius skirtingose šalyse lemia daug veiksnių: tai ir šalyje vyraujanti kultūra, ir religija, taip pat gamtinės sąlygos, švietimas. Vis dėlto pastebima, kad daugiau mėsos gaminių suvartoja tų šalių gyventojai, kurių bendras vidaus produkas (BVP) yra aukštesnis, klesti ekonomika, o žmonės yra labiau išsilavinę ir aktyviau rūpinasi savo sveikata.
Taigi kuo labiau klesti šalies ekonomika, tuo daugiau mėsos gyventojas suvartoja. Mėsos valgymas daro didelę įtaką sveikatai ir lemia ilgesnė gyvenimo trukmę bei aukštesnė gyvenimo kokybę.
Parengta bendradarbiaujant su „Biovela“.
