Žmonės, kurie jas naudoja, suvalgo mažiau maisto, – rašoma dailymail.co.uk tinklalapyje.
Paprastai atliekamuose tyrimuose dažniausiai kreipiamas dėmesys į suvalgomų porcijų kiekį, tačiau JAV esančiame Jutos universitete buvo tirta maisto kąsnio dydžio reikšmė žmogaus sotumo jausmui.
Dvi dienas trukęs eksperimentas buvo darytas italų restorane. Stalai buvo paserviruoti su dviejų dydžių šakutėmis: didesnėmis, kuriomis galima suvalgyti 20 proc. daugiau maisto nei mažesnėmis šakutėmis, ir su įprasto dydžio šakutėmis.
Kiekviena maisto lėkštė, prieš nunešant ją eksperimento dalyviui, buvo pasverta. Kai žmogus pavalgydavo, lėkštė vėl buvo sveriama, kad paaiškėtų, kiek maisto joje liko nesuvalgyta. Eksperimento dalyviai, kurie valgė didesnėmis šakutėmis, maisto lėkštėse paliko daugiau nei tie, kurie valgė mažomis šakutėmis.
Anot tyrimo autorių, taip yra dėl to, kad žmonės, kurie valgė mažesnėmis šakutėmis, nematė didelio progreso, todėl, norėdami patenkinti savo alkį, jie suvalgė kur kas daugiau.
„Mes pastebėjome, kad žmonės lankosi restoranuose, turėdami labai aiškų tikslą – patenkinti savo alkį, ir dėl to jie pasiruošę įdėti reikiamų pastangų ir piniginių išteklių“, – tvirtina tyrimo bendraautorė Arula Mishra.
Anot jos, žmonės patenkina savo alkio troškimą rinkdamiesi maistą, valgydami jį ir už jį sumokėdami.
„Psichologinis sotumo jausmo signalas ateina ne iš karto. O kol jo nėra, žmonės pasitiki vizualiniu lėkštės vaizdu: žiūrėdami, kokį progresą jie daro valgydami ir kiek maisto lėkštėje dar liko“, – teigia A.Mishra.
Tyrimo išvados patvirtina daugelio dietologų dažnai duodamą patarimą, kad maistą reikia kramtyti ilgiau, nes taip mūsų organizmas turės daugiau laiko pajusti sotumo jausmą.
Tačiau jeigu žmonės yra išties užimti ir negali sau leisti praleisti daug laiko prie maisto lėkštės, jiems gali labai pasitarnauti didesnės šakutės.