Apie tai, kuo gyvena šių dienų vaikai pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos sektoriaus vadovas, vaikų ir paauglių psichiatras-psichoterapeutas Dalius Klimavičius. Specialisto nuomone, šių dienų vaikams nesvetimos įvairios suaugusiųjų problemos, tarp kurių baisiausia rykštė – priklausomybės.
Konsultacijos – ne tik paaugliams
Pasak specialisto, problemas, kurios kamuoja vaikus, galima suskirstyti į dvi grupes. Viena – tai su vaiko amžiaus tarpsniu kylančios problemos, antra grupė – tai problemos, susijusios su patiriamais stresais, aplinka, kurioje vaikas gyvena (patyčios mokykloje, tėvų netinkamas elgesys, fizinis, psichologinis smurtas, nepriežiūra, girtavimas, išsiskyrimas su draugu ar drauge, tėvų lėtinė liga ir pan.).
Lietuvoje stengiamasi nuslėpti, kad vaikas turi psichologinių problemų ar jį konsultuoja psichiatras. Taip yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, mes, suaugusieji, patys bijome to, kas nepažinta.
„Jei vaikas lanko pradines klases, jam svarbus bendraamžių, mokytojų pripažinimas. Vaikas lygina savo pasiekimus su bendraklasių ir nori jaustis lygiavertis. Jei jam nesiseka – kyla problemos. Vaikas gali liūdėti, nerimauti, pradėti netinkamai elgtis. Paauglystėje svarbiausia užduotis – savojo tapatumo suradimas. Tapatumo sąvoka apima supratimą ir priėmimą pokyčių, kurie vyksta mano kūne, suvokimą, ko aš noriu siekti gyvenime, paauglio moralinius įsitikinimus, jo santykius su bendraamžiais, priešingos lyties asmenimis ir palaipsnį atsiskyrimą nuo tėvų. Jei, kuris nors iš šių klausimų neišsprendžiamas, vėlgi gali kilti emocinės ar elgesio problemos“, – nurodė D.Klimavičius.
Įvairių problemų kamuojamus vaikus konsultuojantis psichiatras teigė, kad psichologinės problemos paauglystėje tikrai būna dažnesnės ir paaugliai dažniau nukreipiami ar patys kreipiasi į specialistus.
„Paauglystę galime palyginti su momentu, kai statytojas, statydamas pastatą, turi perduoti raktą namo savininkui. Suprantama, kiek problemų gali kilti, jei kuriame nors statybos etape statytojas nepadarė tai, kas priklauso. Tačiau į specialistus nukreipiami visų amžiaus tarpsnių vaikai. Ne vieną kartą yra tekę, kaip vaikų-paauglių psichiatrui, konsultuoti kelių dienų kūdikį akušerijos skyriuje dėl abstinencijos sindromo, nes jų mamos buvo vartojusios narkotikus“, – sakė D.Klimavičius.
Problemos neišaugamos
Sena tiesa, kad „maži vaikai – maži vargai“, gerai žinoma psichologams ir psichiatrams. Pasak jų, augant vaikams problemos tikrai gali didėti ir augti. Tačiau klaidinga manyti, kad problemas „vaikas išaugs“.
„Tyrimais yra įrodyta, kad nesprendžiamos, negydomos problemos vaikystėje ir paauglystėje neišnyksta. Vieni sutrikimai pasikeičia į kitus. Pavyzdžiui, jei vaikystėje ir paauglystėje buvę nerimo ar depresijos sutrikimai nebuvo gydyti, suaugus jie gali pasireikšti du kartus dažniau nei tiems, kurie šių sutrikimų neturėjo“, – nurodė vaikų ir paauglių psichiatras-psichoterapeutas.
Lietuvoje įprasta, kad tėvai stengiasi savo vaikams neužkrauti problemų. Tačiau vaikai ne akli – ekonominės ir kitokios bėdos, užklupusios šeimą, veikia ir vaikus.
„Tėvų nedarbas ar kitos tėvų problemos pirmiausia gali trukdyti tėvams palaikyti tinkamą emocinį ryšį su vaiku. Tyrimais yra įrodyta, kad geras santykis su bent vienu suaugusiu asmeniu nuo vaikystės iki paauglystės yra reikšmingas apsauginis faktorius nuo psichikos sutrikimų“, – patarė specialistas.
Nesislėpti, bet gydyti
Dar vienas gajus įprotis, kurio lietuviams sunku atsikratyti: vaiko problemų slėpimas nuo artimųjų ir aplinkinių.
„Lietuvoje tikrai dar stengiamasi nuslėpti, kad vaikas turi psichologinių problemų ar jį konsultuoja psichiatras. Taip yra dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, mes, suaugusieji, patys bijome to, kas nepažinta. Manydami, kad tai gėdinga, savo baimę perduodame vaikams, kurie mokykloje bando šaipytis iš bendraamžių, turinčių psichologinių problemų. Šį stereotipą galima keisti bendradarbiavimu ir atvirumu. Norėčiau atsakingai ir atvirai pasakyti, kad didžioji dauguma problemų, su kuriomis kreipiamasi vaikai į psichologus ir psichiatrus, yra sąlygotos įvairių stresinių faktorių, aplinkos, kurioje vaikas gyvena ir neturėjimo to vienintelio artimo žmogaus, su kuriuo vaikas galėtų atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti“, – sakė D.Klimavičius.
Kauno klinikų mediko teigimu, pastaraisiais metais jam ir kolegoms vis dažniau tenka konsultuoti įvairiomis priklausomybėmis sergančius vaikus. Tarp jų nereti pacientai, priklausomi nuo kompiuterio, retesni, bet pasitaiko, priklausomi nuo mobilaus ryšio telefono. Tačiau daugiausia jaunuolių kenčia nuo priklausomybės alkoholiui.
„Pavartojus alkoholio „ištirpsta“ dar nepilnai susiformavusi asmenybės kontrolė ir tenka susidurti su labai liūdnomis alkoholio vartojimo pasekmėmis: savižudybėmis, savęs žalojimu, agresyviu elgesiu ir pan. Norint padėti tokiam vaikui, reikalingas kompleksinis daugelio specialistų, tėvų ir vaiko bendradarbiavimas“, – pabrėžė specialistas.
Vaikai turi rinktis
Aukšti tikslai atžaloms, „nukreipimai“ į būrelius ir „teisingas“ mokyklas daro neabejotiną žalą vaiko vystimuisi – tuo neabejoja kasdien su jais bendraujantys specialistai. Gydytojo D.Klimavičiaus nuomone, dažnai taip tėvai įgyvendina savo nerealizuotas svajones, ambicijas neleisdami vaikui pačiam pasirinkti ir būti pačiu savimi. Tačiau toks bandymas sukurti vaiką pagal savo įsivaizdavimą brangiai kainuoja: vaikas atlikdamas tai, kas jam nemiela, praranda iniciatyvumą: „Gyvybinę energiją jis turi naudoti, kad susidorotų su kylančiu stresu, įtampa, vietoje to, kad išsiskleistų toje srityje, kuri jam yra miela“.
Vaikų ir paauglių psichiatras patarė: mokyklą, draugus, būrelius vaikui reikėtų leisti rinktis. Tačiau tėvams nereikėtų nusišalinti nuo šio pasirinkimo.
„Mes, kaip tėvai turėtume vaikui pateikti alternatyvas, keletą galimybių, parodydami pasirinkimo pozityvius ir negatyvius aspektus, bet neprimesdami savo galutinės nuomonės“, – įsitikinęs D.Klimavičius.
