Kodėl žalias?
Žaliavalgystė yra paremta tikėjimu, jog žalias (termiškai neapdorotas) maistas yra sveikiausias kūnui. Toks maistas yra apdorojamas iki 40 C laipsnių temperatūroje, aukštesnėje ruošti produktai, žaliavalgystės propaguotojų teigimu, neigiamai veikia fermentus. Virtas, keptas maistas apsunkina mūsų organizmą ir verčia jį gaminti daugiau fermentų. Žaliavalgiai teigia, laikui bėgant organizmas tampa nepajėgus jų pagaminti pakankamai, o tai sukelia virškinimo, antsvorio problemas.
Taip pat maisto gamyba aukštoje temperatūroje sumažina produktų maistinių medžiagų kiekį. Paprastai tariant – verdant išgaruoja vitaminai ir kitos organizmui reikalingos medžiagos. Iš esmės tai nereiškia, jog virti produktai yra blogi ar kenksmingi, tačiau jie yra mažiau maistingi, todėl jų mums reikia daugiau. O didesnis maisto kiekis apsunkina virškinimą, gali sukelti antsvorio problemų.
Ką valgyti?
Žaliavalgių maistas yra labai skirtingas. Kai kurie vartoja tik augalinės kilmės produktus, kaip ir vegetarai. Tačiau yra ir tokių, kurie vartoja termiškai neapdorotus pieno produktus, netgi žalią žuvį ar mėsą. Kai kurie žaliavalgystę propaguojantys asmenys valgo netgi ir šiek tiek virto maisto. Dėl įvairovės ir patogumo, tačiau paprastai net ir jų mitybą sudaro 70 proc. žalio maisto.
Medikai teigia, jog žaliavalgių mityboje trūksta daugybės organizmui reikalingų elementų: cinko, vitamino B12, omega3 riebiųjų rūgščių. Ir šių trūkumas gali tapti širdies ligų priežastimi.
Žaliavalgyste kai kurie remiasi tik trumpą laiką. Ji puikiai tinka organizmą valančioms ir toksinus šalinančioms dietoms, kurios trunka nuo 3 iki 21 dienos. Po jų vėl sugrįžtama prie įprastos mitybos arba į ją įtraukiama daugiau žalių ir mažiau termiškai apdorotų produktų.
Kaip paruošti?
Žaliavalgiai vartoja daug vaisių ir daržovių. Taip pat sėklų, riešutų, ankštinių produktų, grūdų. Kadangi jie neruošia mums įprastų košių iš ryžių, grikių, pupelių ar žirnių, paprasčiausiai juos nuo keleto valandų iki keleto parų mirko vandenyje ir tada vartoja.
Vietoje mums įprastos duonos gaminių, žaliavalgiai naudoja įvairių grūdų paplotėlius. Šiuos jie džiovina specialiose džiovyklėse, kuriose naudojama žema temperatūra. Čia džiovinami ir vaisiai, daržovės, vaisių žievelės.
Žaliavalgiai dar labiau palengvina maisto virškinimą savo patiekalams naudodami smulkintuvą (blenderį). Su juo ruošiamos šaltos daržovių sriubos, ar vaisių kokteiliai. Itin mėgstami yra žalieji kokteiliai, kuriuose su vaisiais smulkinamos ir įvairios žolės: špinatai, salierai, kiaulpienių, beržų lapai. Tokiuose kokteiliuose – gausu ne tik angliavandenių, vitaminų bet ir geležies.
Privalumai žavi
Pradėjus žaliavalgiauti paprastai pastebima, jog padaugėja energijos, ima kristi svoris, oda tampa švaresnė. Sakoma, jog sumažėja įvairių ligų tikimybė.
Daugybė teigiamų pokyčių atsiranda todėl, kad žalia mityba pasižymi mažu riebalų, cukraus kiekiu produktuose. O žaliuose produktuose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų. Todėl sumažinama diabeto, širdies ligų bei vėžio tikimybė, sulėtinamas organizmo senėjimo procesas.
Trūkumai atgraso
Medikai teigia, jog žaliavalgių mityboje trūksta daugybės organizmui reikalingų elementų: cinko, vitamino B12, omega3 riebiųjų rūgščių. Ir šių trūkumas gali tapti širdies ligų priežastimi. Taigi, jei jų tikimybę sumažina žalio maisto neriebumas, dar nereiškia, kad jos išnyksta visai, nes trūksta kitų elementų, kurie taip pat yra reikalingi.
Dar yra teigiama, jog žaliavalgystė nėra tinkama šaltesnių kraštų gyventojams, kur visus metus natūraliai negali rasti šviežių vaisių ir daržovių.