Garsusis martinio kokteilis su Stolichnaya
Nuo vienuolikos metų besisukiojantis Italijos restoranų versle, Salvadore nusprendė pagilinti savo žinias Londone. Būtent čia, jaukiame „Duke“ viešbučio bariuke, kur tilpo tik šeši staliukai, ir buvo sukurtas geriausias pasaulyje martinio kokteilis, akimirksniu išgarsinęs jo autorių. Maestro prisiminė 1986-uosius metus ir lemtingą posūkį jo karjeroje. „Nuolat stengiausi suprasti baro svečių norus ir lūkesčius, pajusti jų nuotaikas. Vieną vakarą užsuko solidaus amžiaus svečias ir užsisakė labai sauso ir šalto martinio kokteilio. Paruošiau. Paragavęs jis tik palingavo galvą ir mestelėjo pastabą, kad gėrimas nepakankamai sausas.
Tas pats scenarijus kartojosi penkis kartus iš eilės... Įtemptai mąsčiau, kaip pagaminti tokį kokteilį, kad mano svečias būtų patenkintas. Maža smulkmena – ant traškučių lašinamas vyno actas – pažadino mano kūrybines mintis, – juokiasi kokteilių meistras. – Taigi į buteliuką metaliniu piltuvėliu pripyliau vermuto, į šaldiklį įdėjau degtinę ir dvi taures.“ Į apšerkšnijusias taures pilama deginamai šaltos Stolichnayos ir iš mažo buteliuko atsargiai ant viršaus užlašinama vermuto, kuris tarsi plėvelė padengia degtinę. Tokiu būdu pagamintas kokteilis išsaugo martinio aromatą. Žinoma, reikia įspausti dar kelis lašus citrinų sulčių ir citrinos griežinėliu elegantiškai patepti taurės kraštus. „Paragavęs šio kokteilio mano svečias nieko netaręs išėjo, – pasakoja Salvadore. – Bet galų gale jis sugrįžo ir pasakė, kad dirba žurnalistu leidinyje „San Francisko Chronicle“ ir ką tik parašė straipsnį, jog paragavo tikro martinio kokteilio!“
Netrukus viešbučio „Duke“ bare galėjai sutikti serą Paulą McCartney, Micką Jaggerį, princesę Dianą ir kitus karališkosios šeimos narius bei garsenybes…
Mažoje taurėje telpa istorija
„Barmenas yra tavo draugas, menininkas, atlikėjas, šeimininkas. Būti geru barmenu – tai tobulinti visas šias savybes. Taurė yra tarsi drobė, o gėrimas – menas!“ – su užsidegimu kalba maestro. Istorinė aplinka paskatino jį susidomėti vintažiniais konjakais ir subrandino mintį – „skystąją istoriją“ pardavinėti taurėse. Netrukus pasklido žinia, kad mažame bare išprotėjęs italas gamina istorinius kokteilių šedevrus iš prabangių gėrimų. Čia galėjai rasti ir XVIII ir XIX a. konjako – tapo madinga skanauti unikalios istorijos iš kokteilinių taurių. Netrukus pasipylė apdovanojimai. 1992 metais Salvatore Calabrese apdovanotas Šampanės provincijos riterio ordinu, o po metų gavo prestižinį riterio ordiną Konjake. Kokteilių meistras pats yra išstudijavęs XVI–XVIII a. originalius kokteilių receptus ir su nenuilstama energija ieško bei atranda autentiškas istorinių gėrimų sudedamąsias dalis.
„Kad ir kur dirbtum, svarbu sukurti savo unikalų stilių, – mano Salvadore. – Ir nepamirškite, kad nieko nėra gražesnio negu besišypsantis veidas, ir nieko nėra šiltesnio negu jūsų rankos.“
Per daugiau kaip keturiasdešimties metų darbo praktiką Salvatore pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų, parašė daugybę knygų, kaip gaminti alkoholinius kokteilius, o vietos, kuriose meistras juos plakė, tapo madingos. Šių metų birželio mėnesį Salvatore naujam gyvenimui prikėlė legendinį Londono klubą „Playboy“. „Džiaugiuosi, kad pagelbėjau šį klubą grąžinti į žemėlapius“, – šypsosi maestro. Visai neseniai Salvatore Calabrese pasitraukė iš Jungtinės Karalystės barmenų gildijos prezidento pareigų, o šiandien aktyviai konsultuoja išskirtinių tarptautinių prekių ženklų atstovus, taip pat teisėjauja prestižiniuose alkoholinių gėrimų konkursuose.
Keli maestro patarimai
„Turite suprasti, kokia svečio nuotaika. Visada pagalvoju, ar jis nori, kad tik pasveikinčiau su gera popiete, ar kad stipriai apkabinčiau.“
„Ką nors susitikęs aš bendrauju. Kai mane pakvietė paruošti kokteilių jos didenybei Anglijos Karalienei, iš karto administracija perspėjo: „Tik prašome šį kartą be jokių bučinių.“ Esu tipiškas Italijos vaikinas: bučinys moteriai priklauso visada!“
„Viena iš mano labiausiai magiškų akimirkų – kai Stevie Wonderis užsuko į „Lanesborough“ barą, kuriame aš dirbau. Paruošiau specialų kokteilį – paragavęs jis pradėjo ploti. Paklausiau kodėl. Išgirdau atsakymą: „Salvadore, tai vieno menininko aplodismentai kitam menininkui.“
„Barmenas yra menininkas. Prisiminkite Mikelandželą. Kartais net susapnuoju savo kūrinius arba kokia nors spalva pastūmėja kurti. Kai šiuo verslu užsiimi daugiau kaip 40 metų, įkvėpimo gali pasisemti iš kiekvieno daikto ar minties. Puikus barmenas – tai ne tik geras maišytojas, bet ir geras šeimininkas. Kiekvienam lankytojui privalai atiduoti dalelę savęs – tai pagrindinė gudrybė, paskatinanti tavo svečius sugrįžti.“
