Švedijos mokslininkų nuomone, mėsos vartojimas lėmė žmonių paplitimą žemėje ir ilgesnę gyvenimo trukmę. Pasak jų, į savo maisto racioną mėsą įtraukiantys žmonės greičiau vystosi, auga, yra stipresni ir netgi gali pasigirti aukštesniu intelekto lygiu.
Kitokios pozicijos laikosi vis giliau žmonių sąmonėje įsišaknijančio vegetarizmo šalininkai, iškreipiantys žinias apie mėsos vartojimą. Dažnai sakoma, kad vegetarai gyvena ilgiau nei mėsėdžiai, tačiau tai neatitinka tikrų faktų. Vegetaro gyvenimo trukmę dažnai lemia ne jo mitybos įpročiai, o sveikas gyvenimo būdas: sportas, alkoholio ir rūkalų atsisakymas, joga ir kita. Valgant mėsą, sportuojant, vengiant streso ir atsisakius svaigalų žmogus savo gyvenimo trukmę pailgintų bemaž 20 metų.
Vegetarizmas ir vaikai. Pakeliui?
Vegetariška mityba gali atrodyti visiškai sveika tik iš pirmo žvilgsnio. Mūsų fermentinė sistema pritaikyta geriausiai iš gyvulinio maisto pasisavinti baltymus, riebaluose tirpius vitaminus, kalcį, cinką, geležį ir kitas mineralines medžiagas. Kaip pavyzdį galima pateikti geležies įsisavinimą.
Sveikas žmogus iš gyvulinės kilmės produktų pasisavina 31 proc. juose esančios geležies, iš augalinių produktų – vos 7,5 proc. Tik iš gyvūninio maisto galime gauti visas reikalingas aminorūgštis. Nors jų yra ankštinėse ir kitose daržovėse, kruopose, tačiau mūsų organizmas neturi fermentų, kurie padėtų jas iš ten pasiimti.
Žinoma, šiuo klausimu vegetarai turi kontraargumentų. Reikalingų medžiagų trūkumą jie linkę kompensuoti vitaminais ir mikroelementais. Bet ar tabletė – tinkama išeitis?
Būti vegetaru ar mėgautis mėsos kąsneliu – kiekvieno suaugusiojo apsisprendimas. Tačiau kalbant apie vaikus, nėščias ar maitinančias krūtimi moteris, rinktis vegetarizmą ne tik nerekomenduojama, bet gali būti ir pavojinga. Nėštumas, kūdikystė, vaikystė, netgi jaunystė ir vegetarizmas – nesuderinami dalykai.
Nėščios, krūtimi kūdikį maitinančios moterys atsakingos ne tik už save, bet ir už savo vaiką, todėl joms mėsos vartojimas yra ypač svarbus. Atsižvelgiant į tai, kad kūdikiui įvairių maisto medžiagų, o ypač baltymų, reikia kelis kartus daugiau nei suaugusiajam, motina bent vaisiaus vystymosi ir kūdikio maitinimo periodu turėtų atsisakyti vegetarizmo principų. Mokslininkai pastebi, kad dėl vegetariško maitinimo vaikas gali būti ne tik mažesnio ūgio, bet ir vidaus organai išsivysto mažesni. Taip maitinamas vaikas mažiau atsparus įvairioms ligoms, didesnė psichinės sveikatos sutrikimų rizika.
Ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms nevertėtų maitintis vien augaliniu maistu. Senstant visi atsinaujinimo procesai sulėtėja, o jei organizmas negauna pakankamai baltymų arba juose trūkta kai kurių aminorūgščių, kurias organizmas pasiima tik iš mėsos, ląstelėms yra sunkiau atsinaujinti.
Tad renkantis, ką valgyti, o ko geriau atsisakyti, būtina rimtai susimąstyti. Nors būti vegetaru yra palyginti madinga, svarbu pasirūpinti savo sveikata ir rinktis tai, kas išties sveika bei naudinga mūsų organizmui.
Parengta bendradarbiaujant su „Biovela“.
