„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mitybos racionas: kiek reikia suvalgyti mėsos, kad organizmas gerai funkcionuotų

Yra žmonių, kurie valgo mėsos tik progomis – kai kepa šašlykus lauke, svečiuojasi pas draugus ar vakarieniauja restorane. Ir atvirkščiai – yra tokių, kurie neįsivaizduoja nė dienos be šio produkto. Vis dėlto mėsą reikėtų valgyti ne tik atsižvelgiant į savo įpročius ir mėsos skonį, bet ir į jos maistinę vertę – šiame gyvulinės kilmės produkte yra nepakeičiamų medžiagų, reikalingų organizmui.
Kepsniams paruošta mėsa
Kepsniams paruošta mėsa / Fotolia nuotr.

Paskaičiuota, jog statistinis lietuvis kasdien suvalgo apie 190 gramų mėsos. Per metus – beveik 70 kg. Gerokai lenkiame statistinius pasaulio gyventojus, tad nenuostabu, jog apie 20 proc. mūsų mitybos raciono sudaro gyvūninės kilmės produktai. Jie yra svarbi visavertės mitybos dalis.

Nors dietologai vieningai nesutaria, koks tikslus mėsos kiekis reikalingas žmonėms, paprastai rekomenduojama jos valgyti bent tris kartus per savaitę. Mėsa mitybos piramidėje yra vidurinėje grandyje.

Gyvūninės kilmės baltymai vertingesni

Paskaičiuota, kad suaugusiam vyrui per dieną reikia 53–56 gramų baltymų, moteriai – 45–46 gramų. Geriausi baltymų šaltiniai – raudona mėsa, paukštiena, pieno produktai ir žuvis.

Paskaičiuota, kad suaugusiam vyrui per dieną reikia 53–56 gramų baltymų, moteriai – 45–46 gramų. Geriausi baltymų šaltiniai – raudona mėsa, paukštiena, pieno produktai ir žuvis.

Mėsa gausi gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra vertingesni už augalinės kilmės baltymus. Todėl bent dalį su maistu gaunamų baltymų turėtų sudaryti baltymai iš mėsos.

100 gramų mėsos gabalėlyje yra maždaug 21 gramas baltymų. Taigi reikalingą jų kiekį, atsižvelgiant į lytį, galima gauti suvalgius 200–250 gramų mėsos. Arba nedidelį gabalėlį mėsos ir kokių nors kitų baltymingų produktų.

Mėsoje yra svarbių aminorūgščių, kurias organizmas įsisavina geriau nei iš augalinio maisto. Joje taip pat yra geležies ir vitaminų, kurių kituose produktuose gali būti nedaug arba apskritai nebūti. Pavyzdžiui, nervų sistemai itin svarbaus vitamino B12 augaliniuose produktuose beveik nėra, nors jo kasdien reikėtų gauti 3 mikrogramus, o nėščioms ar žindančioms moterims – 4 mg. Užtat jo yra mėsoje.

Svarbu žinoti, kad yra kelios žmonių grupės, kurioms mėsos valgyti reikėtų dažniau arba gausiau: tai nėščios moterys, maži vaikai bei asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis ar mažakraujyste. Pastarąja neretai susergama vartojant per mažai mėsos arba jos išvis atsisakius.

Porcija – delno dydžio gabalėlis

Nors lietuviai daugiausia suvartoja kiaulienos – apie 42 kg per metus, reikėtų neužmiršti, kad sveikatai naudingesnė liesesnė mėsa, pavyzdžiui, jautiena ar paukštiena, ypač be odelės.

Tradicinė mėsos porcija paprastai laikoma apie 150 gramų. Neturintys virtuvinių svarstyklių ar pietaujantys ne namie ir svarstantys, kokio dydžio mėsos gabalėlis laikomas viena porcija, turėtų žinoti: mėsa turėtų užimti ketvirtadalį lėkštės turinio. Likusi dalis – garnyras: kruopos ar bulvės (ketvirtadalis lėkštės) bei daržovės (pusė lėkštės).

Mėsos porcijas galima matuoti ir taip: gabalėlis turėtų būti moteriško delno arba kortų kaladės dydžio.

Parengta bendradarbiaujant su „Biovela“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“