Dažnas vartotojas maisto priedus tapatina su konservantais, o tai nėra teisinga, kadangi jie tik viena iš 24 maisto priedų rūšių. Gamintojai maisto priedus naudoja technologiniais tikslais, kadagi jie suteikia maistui, kvapą, skonį, norimą konsistenciją, spalvą, padeda produktui ilgiau negesti. Taip pat maisto priedų naudojimas produktuose sumažina jų savikainą, nes leidžia sutrumpinti gamybos procesą, brangesnes medžiagas pakeisti pigenėmis, pavyzdziui mėsą pakeičia baltyminiais pakaitalais, cukrų saldikliais. Maisto priedų naudojimas produktuose yra griežtai kontroliuojamas, jų kiekiai negali viršyti leistinos priedo normos. Pagal funkciją išskiriamos šios maisto priedų grupės:
Konservantai, jie prailgina galiojimo laiką, padeda apsaugoti maistą nuo mikroorganizmų sukeliamo gedimo.
Dažikliai maistui suteikia ar suintensyvina spalvą.
Emulsikliai – padeda sudaryti tarpusavyje nesimaišančių medžiagų bendrą mišinį.
Tirštikliai – išlaiko norimą produkto konsistencija, didina klampumą.
Antioksidantai – prailgina vartojimo laiką, apsaugo produktą nuo gedimo, kuri sukelia oras.
Stabilizatoriai neleidžia medžiagoms išsisluoksniuoti, išlaiko ir sustiprina spalvą.
Aromato ir skonio stiprikliai – sustiptina aromatą, bei esamą maisto skonį.
Stingdikliai – suteikia maistui žele pavidalą.
Modifikuotas krakmolas – maistinis krakmolas su chemiškai pakeista viena ar keliomis sudedamosiomis dalimis, naudojamas kaip tištiklis.
Tešlos kildinimo medžiagos – išskiria dujas taip padidindamos tešlos turį.
Saldikliai – suteikia saldumą, nekaloringos cukraus neturinčios medžiagos.
Glajinės medžiagos – suteikia produkto paviršiui blizgesį.
Kietikliai – suteikia vaisiams ir daržovėms stangrumą, arba su standikliais sustiprina stingimą.
Miltų apdorojimo medžiagos – pagerina kepinių kokybę ir spalvą.
Suslėgtos dujos – padeda išstumti produktą iš pakuotės.
Putų medžiagos – užtikrina vienodą dujų pasiskirstymą skystuose ir kietuose maisto produktuose.
Pakavimo dujos – sandarioje pakuotėje pakeičia orą ir apsaugo produktą nuo oksidacijos.
Ne visi maisto priedai yra sintetiniai ir kenksmingi sveikatai, todėl ne visų „E“ reiktų bijoti ir vengti. Daugelis tokių priedų yra organizmo toleruojami ir gali būti vartojami be apribojimų, bet jokiu būdu neviršyjant leidžiamos paros normos. Tai natūralūs maisto priedai – vitaminas C (E300), acto rūgštis (E260) , lecitinai (E322), pektinas (E440), tirštinamos medžiagos iš augalų – guaro derva (E412), agaras (E406), dažikliai – karotenai (E160a), burokėlių raudonasis (E162), paprikų ekstraktas (E160c) ir kt.
Nitritai (E250, E249) gerinantys spalvą, naudojami kaip konservantai mėsos gaminiuose ypač pavojingi sergantiems širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, ligomis. Didelis jų kiekis sukelia deguonies badą ir apsinuodijimo požymius.
Nors teigiama, kad maisto priedai nekenkia sveikatai, bet vis naujesni tyrimai verčia tuom suabejoti, kadangi nuolat iš sarašo išbraukiami ankščiau saugiais laikyti maisto priedai. Taigi renkantis maistą nereikia visai vengti „E“, bet geriau rinktis tą produktą, kurio etiketėje nurodyta kuo mažesnis jų skaičius.
